„Manau, kad kiekviena institucija, kiekvienas asmuo, turintis tam tikrus įgaliojimus, kompetencijas, dirba savo darbą. Yra tam tikros procedūros, jos atitinkamai sudėliotos ir jų reikia laikytis. Mes to laikomės.

Kai kuriems asmenims yra paprasčiau, nes mes dirbdami savo darbą turime laikytis konfidencialumo įsipareigojimų, priežiūrinės informacijos apsaugos, negalime laisvai interpretuoti, laisvai komentuoti. Politikams yra paprasčiau. Jie gali interpretuoti, išvedžioti ir tuo remiantis daryti išvadas“, – penktadienį susitikime su žurnalistais sakė V. Vasiliauskas.

DELFI primena, kad Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (angl. „fintech“) startuoliui „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD).

Šią savaitę LRT Tyrimų skyrius atskleidė, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis yra „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom Promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui.

V. Vasiliauskas komentavo, kad visa tai Lietuvos bankui jau buvo žinoma.

„Kalbant apie „Revolut“ situaciją, man ji atrodo keista. Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas, jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios yra numatytos tame procese, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Revolut“ grupė yra tarptautinė, tad mes atitinkamai dirbome su aibe užsienio priežiūros institucijų. Tikrinomės tą informaciją, kuri dabar aptarinėjama viešai ir nieko naujo, ko mes nežinojome, nebuvo viešojoje erdvėje aptarta. Mes įvertinome visus aspektus ir tuo remiantis priėmėme teigiamą išvadą, o tada Europos centrinis bankas išdavė „Revolut“ bankinę licenciją“, – sakė jis.

Centrinio banko vadovo vertinimu, politikų elgesys, kai jie tikrina jau patikrintą informaciją, neigiamai veikia kitų potencialių licencijos prašytojų požiūrį.

„Mano galva, valstybėje yra tam tikra institucijų sistema, tvarka ir funkcijų pasidalijimas. Mechanizmas veikia ir kada tu praeini visus etapus, tada jau po proceso pabaigos – vėl viskas viską iš pradžios (juolab kad nieko naujo nėra išlindę).

Mano galva, tai atrodo mažų mažiausiai keistai. Bet vėlgi, tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis. Tokia realybė ir tiesiog palinkėčiau mums visiems daugiau atsakomybės. Reikia galvoti ne tik apie tam tikrus viešuosius ryšius, bet galvoti, o vis dėlto, kas iš to lieka?“ – svarstė V. Vasiliauskas.

Siūlo nešaudyti sau į kojas

V. Vasiliauskas pastebėjo, kad „fintech“ strategija yra yra Lietuvos Vyriausybės darbotvarkėje.

„Mano galva, tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas, tiek „Investuok Lietuvoje“ suvieniję jėgas kryptingai judėjome jurisdikcijos pristatymo link. Judėjome galimybių, kurios atsiveria „Brexit“ kontekste, panaudojimo, papildomų konkurencinių faktų sukūrimo būtent čia Lietuvoje link.

Įsivaizduoju Lietuvą, kaip bendros Europos Sąjungos finansų rinkos dalį. Turime vieną kartą atverti akis ir suprasti, kad reikia pasinaudoti visomis galimybėmis laisvos ir bendros rinkos. Finansų rinka Europoje šiai dienai yra labai labai partikuliarizuota. Ji nėra vieninga“, – dėstė pašnekovas.

Jis paaiškino suprantantis, jog naujų žaidėjų sraute bus visokių veikėjų.

„Rizikos ateina, bet arba mes norime proveržio toje srityje, arba ir toliau gyvename su kelių spalvų bankais. Darbotvarkėje „fintech“ yra, pasirinkimas valstybėje yra įvykęs. Reikia nustoti vieną kartą šaudyti sau į kojas“, – sakė V. Vasiliauskas.

Arba mes norime proveržio toje srityje, arba ir toliau gyvename su kelių spalvų bankais.
V. Vasiliauskas

Jis dar pridūrė, kad Lietuvos bankas šiemet pertvarkė savo pinigų plovimo prevencijos skyrius, investuoja į papildomas technines priemones, kurios leis identifikuoti šias rizikas.

„Tikėtis, kad pavyks išvis išvengti incidentų, manau nerealu, nes taip jau yra. Kiekvienas finansų rinkos dalyvis savyje turi tam tikrą rizikos elementą. Klausimas, kokios jis prigimties. Tai gali būti paprasčiausia verslo rizika, tai gali būti piktų užmačių rizika“, – sakė jis.

Indėlių draudimo tikslai

V. Vasiliauskas papasakojo, kad indėlių draudimo srityje Lietuva yra nusimačiusi pasiekti tam tikrą lygį.

„Konkrečiai 2024 metais tikslas yra 0,8 proc. nuo apdraustų indelių sumos. Iki 2028 metų tikslas yra 2 proc. nuo apdraustų indelių sumos. Šiai dienai indelių draudimo fondo turtas yra 230 mln. eurų, iš jų piniginės lėšos – per 60 mln. eurų. Visa kita yra įvertintas kreditorinis reikalavimas 15 bankrutavusių kredito įstaigų

Mano galva, mes tikslingai judame to tikslo link ir šiuo aspektu kelti panikos taip pat nereikėtų.“, – pasakojo jis.

Pašnekovas dar pastebėjo, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi spekuliacija apie 3 mln. potencialių lietuviško „Revolut“ indėlininkų nėra tiksli.

„Ten kalbama apie 3 mln. elektroninių pinigų įstaigos Jungtinėje Karalystėje klientų. Realiai po „Brexit“ dalis jų, kaip JK klientai, ten ir pasiliks. Realiai teoriškai mes galime kalbėti apie 1 mln. klientų, kurie galėtų ateiti į lietuvišką „Revolut“ banką.

Beje, verslo planas, kuris su mumis buvo derintas licencijavimo metu, per pirmus 3 metus kalba apie 50–60 mln. eurų paskolų portfelį. Atitinkamai apie tokį kiekį indėlių galėtume kalbėti.

Iš to, koks dabar yra veiklos modelis, kas buvo aptarta veiklos plane į ateitį, kryptis būtų vartojimo kreditai. Nei būsto paskolos, nei kažkokios korporatyvinės paskolos, nei kažkokie sintetiniai finansiniai produktai negresia kol kas. Manome, kad sugebėsime suvaldyti rizikas“, – teigė V. Vasiliauskas.