23 Konstitucijos straipsnis skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama, jos teises saugo įstatymai, o ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Kaip savo išvadoje pastebi Seimo Teisės departamentas, investuotojas su valstybe iš pradžių turėtų sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį.
„Nurodyta sutartimi investuotojas, investuojantis į apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusio veiklą, turi įsipareigoti įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, investuotojo privačios kapitalo investicijos į investicijų projektą turi sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. eurų“, – rašoma dokumente.
Teisininkai aiškina, kad siūloma įstatymuose įtvirtinti, jog bet kuriuo atveju, kai bus sudaryta stambaus projekto investicijų sutartis, stambaus projekto investuotojui investicijų sutarčiai įgyvendinti reikalingas žemės sklypas galės būti paimtas visuomenės poreikiams, nes, pagal įstatymus, tokios sutarties buvimo faktas savaime reiškia, kad žemės sklypas reikalingas viešojo intereso tenkinimui, todėl sudarius stambaus projekto investicijų sutartį atsiranda teisinis pagrindas paimti šios sutarties įgyvendinimui reikalingą žemės sklypą.
„Įstatymuose nėra nuostatų, kokiais kriterijais remiantis investuotojas turėtų pasirinkti stambaus projekto investicijos sutarčiai įgyvendinti reikalingą žemės sklypą, taigi jis tai galėtų padaryti savo nuožiūra“, – rašoma išvadoje.
Paims iš silpnesnio ir atiduos stipresniam?
Trečiadienį Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimų atitiktį Konstitucijai svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Laikomės pozicijos, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra kraštutinė priemonė, galima išimtiniais atvejais. Mes vertiname, kad kažkokio specifinio naujo reguliavimo nesukuriame. Vadovaujamės tuo, kas yra dabar. Jei projektas pripažįstamas valstybei svarbiu, remiamės tuo ir visomis procedūromis“, – sakė posėdyje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Tuo metu komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad pasiūlymas skirtas privačių verslo subjektų, o ne visuomenės naudai.
„Nacionalizavimas – žemės paėmimas yra radikalus dalykas, taikomas išskirtiniais atvejais. Jis taikomas tikrai ne privačių verslo subjektų naudai. Šiuo atveju turime įstatymo normą, kuri labai aiškiai sako, kad privačių verslo subjektų naudai bus paimama žemė“, – komentavo ji.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas DELFI sakė, kad pasiūlymas leistų iš silpnesnio (fizinio) asmens žemę paimti ir ją atiduoti stipresniam (juridiniam) asmeniui.
„Jei esi fizinis asmuo, jei už tavęs niekas nestovi, mes iš tavęs paimsime žemę ir atiduosime kokiam nors koncernui. <...> Nematau nieko pateisinamo tokiam projektui“, – sakė jis.
Tokiai pozicijai pritarė ir liberalas Vitalijus Gailius, komiteto posėdyje sakęs: „Tai akivaizdus teisinės valstybės principų pažeidimas“.
Siekia konkurencinio pranašumo
Ministerijos pateiktame įstatymų pakete yra ir daugiau įvairių pakeitimų. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jo rengimą, be kita ko, paskatino tai, kad vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros.
„Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje.
Stambių didelę pridėtinę vertę turinčių gamybos projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos ir prekės, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos)“, – dėsto ministerijos atstovai.
Dokumente pastebima, kad Lenkijoje įmonės atėjusios į specialias ekonominės zonas (SEZ) gauna ne tik pelno mokesčio lengvatą, subsidiją, bet ir įrengtą infrastruktūrą.
„Norint įsisteigti SEZ taikomi labai maži reikalavimai – tik 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų. Taigi, nėra nei naujų darbo vietų kriterijaus, nei kitų apribojimų. Šiuo metu SEZ teritorija sudaro 25 tūkst. ha, iš kurios užimta 20 tūkst. ha.
Dabar ten įsikūrusios 2 056 įmonės, kurios sukūrė 230 tūkst. darbo vietų. Be to, nuo 2018 metų įsigaliojo nauja SEZ tvarka, kuri numato, kad įmonė gali įsikurti bet kur Lenkijoje ir naudotis taikomomis lengvatomis ir paskatomis. Taigi, Lietuva neturi konkurencinio pranašumo“, – teigiama rašte.
Taip pat paaiškinama, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypai ar jų dalys galėtų būti paimami visuomenės poreikiams pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus arba savivaldybės lygmens bendruosius planus Žemės įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tik išplečiamas teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos gali būti paimama žemė, reikalinga Stambiems projektams įgyvendinti, sąrašas.
Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti. Tais atvejais, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams numatomas savivaldybės bendruosiuose planuose, tai pasirinktas mastelis turės aiškiai įskaitomai išreikšti konkretų visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą.
„Žemės paėmimas stambiems projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 2019 metais neturės įtakos. Jei vėlesniais biudžetiniais metais žemės paėmimas bus reikalingas įgyvendinti stambius projektus, iš valstybės biudžeto gali būti reikalinga lėšų priklausomai nuo stambiam projektui reikalingo įgyvendinti žemės sklypo ploto ir savivaldybės.
Žemė paimama rinkos kainomis, kurios šiuo metu priklausomai nuo vietovės svyruoja nuo 100 eurų iki 1 tūkst. eurų už arą. Vadovaujantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ gaunamomis užklausomis, Stambiam projektui įgyvendinti reikalingas žemės sklypas nuo 30 iki 100 ha, tačiau planuojama, kad Stambūs projektai bus įgyvendinami valstybės ir (ar) savivaldybės žemėje, todėl preziumuojama, kad tik 10 proc. žemės sklypų būtų privatūs.
Atsižvelgiant į tai, valstybės išlaidos gali sudaryti nuo 30 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų. Tačiau šie žemės sklypai vėliau bus išnuomojami arba parduodami investuotojui rinkos kainomis, todėl bendra įtaka valstybės biudžetui būtų teigiama“, – apie savo planų kainą pasakoja ministerija.
