Rusijos finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 ir 2019 metais infliacija šalyje viršys 4 proc. Nuo sausio 1 dienos pridėtinės vertės mokestis (PVM) pakeltas nuo 18 iki 20 proc., taip pat padidinti akcizai kurui ir kai kuriam stipriajam alkoholiui. Tad kainos kilo ir kils ateityje.
Tuo metu ekonomikos augimas nedžiugina. 2018 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo maždaug 1,8 proc., o 2019 metais numatomas vos 1,3 proc. augimas.
Realiosios Rusijos gyventojų pajamos (atskaičius mokesčius ir infliaciją) pastaraisiais metais mažėja. Pavyzdžiui, minimali mėnesinė alga nuo metų pradžios padidinta vos 1 proc., iki 11 280 rublių (150 eurų).
Vos 1,4 proc. pakelta minimali pensija, iki 8 846 rublių (117 eurų). Vidutinė pensija turėtų didėti daugiau – apie 7 proc., iki 14 291 rublio (190 eurų).
Didelio Rusijos gyventojų pasipiktinimo sulaukė vyriausybės sprendimas nuo 58 iki 63 metų padidinti moterų pensijinį amžių ir nuo 60 iki 65 metų – vyrų. Vis dėlto šie pokyčiai įsigaliojo ir jau šiemet į pensiją rusai išeis pusmečiu vėliau (kitais metais riba ir toliau bus palaipsniui keliama).
Naujausioje Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje rašoma, kad šiandien Rusijos ekonomika atsigauna po 2015–2016 metų recesijos.
„Pastaraisiais metais valdžios organai įgyvendino stiprią makroekonominę politiką, kuri sumažino neapibrėžtumą ir leido išgyventi išorės smūgius. Vis dėlto, Rusijos artėjimas prie išsivysčiusių ekonomikų pajamų lygio yra sustojęs, o jos svoris globalioje ekonomikoje mažėja“, – rašoma dokumente.
9 kiaušiniai vietoje 10
Metų pradžioje Rusijos internetinėje erdvėje nuvilnijo pašaipų ir pasipiktinimo banga apie po 9 pradėtus pardavinėti kiaušinius. Rusijos statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, per metus vištų kiaušiniai pabrango 26 proc.
Tačiau toks pardavėjų sprendimas išvengti dar didesnio kainų augimo rusų nesužavėjo. Kaip pranešė BBC Rusijoje, pastaraisiais metais šalyje buvo galima pastebėti ir daugiau taip vadinamos šrinkfliacijos (angl. shrinkflation) pavyzdžių. Šiuo terminu apibūdinamas procesas, kai mažėja produkto kiekis arba kokybė, o ne kaina.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sakė, kad 9 kiaušinių pakuotė yra dabartinės situacijos Rusijoje iliustracija.
„Padėtis nelengva, to nelabai bando slėpti ir patys Rusijos lyderiai. Jie priima reformų sprendimus ir savo retorikoje dažniau panaudoja tokius žodžius kaip „sudėtingas ekonominis laikotarpis“ ir panašiai.
Klausimas dėl ekonomikos tvarumo – kai tiek daug investuojama į užsienio politiką: į karą Sirijoje, kur tebėra Rusijos kariai, į karą Rytų Ukrainoje, kur Donbasą iš esmės išlaiko Rusija. Dar yra kiti užšaldyti konfliktai – Padnestrėje ir kitur. Kiek dėl to turi mokėti Rusijos piliečiai? Jiems resursų lieka gerokai mažiau. Brangi užsienio politika kelia klausimų gyventojams – V. Putino reitingas neseniai nukrito dar labiau“, – komentavo jis.
Valstybės valdomo Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro duomenimis, sausį gyventojų pasitikėjimo V. Putinu reitingas nukrito iki 33,4 proc. Tai blogiausias rodiklis per pastaruosius 13 metų. Palyginimui, prieš metus, V. Putinui ruošiantis prezidento rinkimams, jo reitingas siekė 57,2 proc.
„Gyventojai galbūt ir mato jį kaip svarbią, vienijančią figūrą, bet kita vertus, dėl ekonomikos tikrai negaili jam kritikos“, – DELFI sakė L. Kojala.
Didelis iššūkis Kremliui
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis apibendrino, kad krentantys vyriausybės ir V. Putino reitingai labiausiai susiję su nepakankamai gerėjančia, o kai kam ir blogėjančia, ekonomine padėtimi.
„Daugelis rusų yra pripratę ir dar atsimena praėjusį dešimtmetį, kuomet vyraujant didelėms naftos kainoms, realus pajamų augimas kiekvienais metais viršijo 5 proc. Progresas buvo matomas ir jaučiamas. Maždaug nuo 2014 metų jis visiškai sustojo, o prie to prisidėjo Vakarų valstybių sankcijos. Nors nedarbo lygis išlieka gana žemas, bet kainos auga sparčiau nei didėja gyventojų pajamos.
Natūralu, kad dėl to daugelis gyventojų yra nepatenkinti. Dabar labai išryškėjo regioninė atskirtis, nes Maskvos ir kai kurių kitų miestų gyventojai galbūt ir jaučiasi neblogai, bet provincijoje, mažesniuose miestuose, kur nėra didesnių ir modernesnių pramonės įmonių, kur nėra geriau apmokamų darbo vietų, kur didelė priklausomybė nuo dotacijų iš Kremliaus, nuo socialinių išmokų, ten pastaruosius 4 metus situacija yra tikrai prastėjanti“, – sakė jis.
Ekonomistas priminė, kad prieš kurį laiką buvo lūkesčių, jog kylanti naftos kaina gali suteikti teigiamo impulso Rusijos ekonomikai, bet dabar vis labiau matoma kita įsisenėjusi problema – sparčiai senėjanti visuomenė.
„Išlaikyti pensijų augimą ir nevėlinti pensijinio amžiaus, sparčiai didėjant tokio amžiaus gyventojų skaičiui ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, yra neįmanoma. Tai labai nepopuliarus sprendimas. Realaus pensijų augimo nėra, pensijinis amžius vėlinamas, atlyginimų augimas atsilieka nuo kainų augimo, vakarietiškų investicijų į modernias pramones ar paslaugų įmones yra vis mažiau (tiek dėl sankcijų, tiek dėl geopolitinio neapibrėžtumo). Tokioje aplinkoje nėra daug priežasčių susiformuoti teigiamiems lūkesčiams.
Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu (1–2 metų) sunku įžvelgti teigiamų pokyčių. Naftos kaina turbūt svyruos panašiame intervale, kuriame buvo pastaruosius metus. Tai tikrai nesuteikia pakankamai resursų paskatinti Rusijos ekonomiką, pamaloninti gyventojus didesniais atlyginimais ar socialinėmis išmokomis“, – DELFI pasakojo N. Mačiulis.
Jis pastebėjo, kad visa tai reiškia tolimesnę stagnaciją.
„Galbūt nebus didėjančio skurdo, bet pajamų augimas greičiausiai neviršys kainų augimo, arba viršys labai mažai. Tai reiškia, kad visuomenės nepasitenkinimas ir toliau stiprės, – sakė jis. – Tai didelis iššūkis Kremliui. Žiūrėdami į mažėjančius reitingus jie turbūt nėra labai patenkinti.“
