Ar naujas bankas Lietuvoje kuriamas Rusijos rankomis? Jau dabar žinoma, kad startuolio „Revolut“ įkūrėjo tėvas dirba „Gazprom“, o jų serveriai perkeliami į Maskvą. „DELFI Dienoje“ pokalbis su problemą iškėlusiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu ir Lietuvos banko valdybos nariu Mariumi Jurgilu.

„Tuo metu, gruodžio 13 dieną, kuomet buvo publikuotas interviu su vienu iš atstovų, aš tų klausimų nekėliau, kad sąsajos buvo galimai susijusios su Rusija, tai tiesa, aš žinojau, bet nei apie serverius, nei apie „Gazprom“ man nebuvo žinoma, aš grynai rėmiausi atsakymais tų atstovų.

Jeigu tai su Rusija ar su kažkokiomis jos struktūromis siejamas bankas, tai rizikos visada buvo ir bus. Reikia geriau anksčiau reaguoti, o ne praėjus keliems metams.
S. Jakeliūnas

Iš tų atsakymų dariau prielaidas, kad tokia nuostata, arba tokia agresyvi plėtra, jeigu ji būtų įvykdyta, remiantis tomis ambicijomis, kurios buvo išreikštos, keltų tam tikrų abejonių. Po to atsirado papildomos informacijos, taip pat ir viešos informacijos, kurią aš pats susirinkau. Ji visiškai dera su tuo, ką šiandien paskelbė LRT portalas.

Apie finansinį stabilumą, jeigu tai būtų remiamasi tais plėtros planais, kuriuos žinau ir kurie buvo pateikti Lietuvos bankui ir atitinkamai Europos centriniam bankui, kiek bendrais bruožais buvau supažindintas, neieškojau ir nesikreipiau, bet buvau patikintas, kad tai nėra didelės apimties plėtra, nei indėlių, nei paskolų prasme“, - laidoje kalbėjo S. Jakeliūnas.

„Iš tikrųjų tai yra sąveika tų veiksnių. Visų pirma, tai galima rizika, jeigu būtų realizuoti tie planai, kurie buvo indikuojami tame interviu. Jeigu bankas, kuris indikuoja, kad jo tikslas yra užkariauti pasaulį, įveikti konkurentus, dabar esančius čia Lietuvoje tradiciškai skandinaviškus bankus, dalinant greitai ir lengvai, bent jau greitai paskolas ir jeigu tai išsiplėtotų į kelių milijardų dydžio portfelį, tai aš manau, kad tai keltų grėsmę mūsų finansiniam stabilumui.

Bet sąveika su tais politiniais niuansais, sąveika su „Gazprom“ gali sukelti nerimą. <...> Apie serverius aš neturiu duomenų, kad jie yra Rusijoje ar bus, bet tai dalykai, kuriuos taip pat reikia turėti omenyje.

Tenka pritarti gerbiamam Jakeliūnui, kad visa informacija, kuri pasirodė viešai, žinoma jau prieš keletą metų
M. Jurgilas

Jeigu tai su Rusija ar su kažkokiomis jos struktūromis siejamas bankas, tai rizikos visada buvo ir bus. Reikia geriau anksčiau reaguoti, o ne praėjus keliems metams.

Aš matau jų rinkodaros pastangas, kurias jie taiko dabar aplikacijoje telefone, visi gundymai. Pavyzdžiui, dabar jau atsiranda galimybė prekiauti kriptovaliutomis. Tai yra papildoma rizika, jeigu Lietuvoje atsirastų daugybė žmonių, kurie galėtų prekiauti kriptožetonais, tai keltų papildomą riziką, čia yra mano asmeninė nuomonė ir aš ja dalinuosi“, - sakė S. Jakeliūnas.

Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas tikino, kad informacija, kuri buvo paskelbta ir pristatyta kaip nauja, jau buvo žinoma.

„Tenka pritarti gerbiamam Jakeliūnui, kad visa informacija, kuri pasirodė viešai, žinoma jau prieš keletą metų.

Labai apgailestauju, kad mes atlikę tiek veiksmų, vertinę visus rizikos faktorius, pinigų kilmę, investuotojus, kai sakau vertinome, aš neturiu omenyje tik vienos institucijos, o tai atliko visa sistema, 14 institucijų, tame tarpe ir saugumo departamentas, STT, FNTT, neslėpsiu, buvo įvardintos rizikos, ir bendrai buvo priimtas sprendimas leisti, čia gali nuomonės išsiskirti, čia ne man priiminėti tokius sprendimus. Mes turime atsakingas institucijas, kurios turi spręsti“, - laidoje sakė M. Jurgilas.

Anot jo, rizikos veiksniai tikrai buvo įvertinti.

„Pasitikrinimas vyko du kartus. Komisija du kartus pasakė investuotojams, kad „taip, tinka“. Komisija pasakė, kad mes tas rizikas įvertinome, atsakymus turime ir nenorime eskaluoti to klausimo“, - sakė M. Jurgilas.

Stasys Jakeliūnas

„Galiu atsakyti dėl vieno klausimo. Dėl serverių, tai jų nėra, nes nėra tos veiklos apskritai kol kas. Veikla įmonės, kuri veikia Europos Sąjungoje, duomenys net negali būti iškelti už ES ribų. Rusija kol kas nėra ES šalis, galima pasakyti, kad jokie duomenys nevaikšto į Rusiją, tai nėra mano asmeninė nuomonė, bet ekspertai, kurie dirba aukščiausiame lygyje, tai įvertino.

Ši informacija (apie „Revolut“ vadovo tėvą) mums buvo žinoma, rizikos faktoriai buvo taip pat įvertinti“, - laidoje kalbėjo M. Jurgilas.

S. Jakeliūnas taip pat pastebėjo, kad įtarimų kelia jau vien tai, kad pirmiausia informacija apie „Revolut“ vadovo tėvą buvo neigiama, o tik vėliau pripažinta.

„Kitas dalykas, kiek ir publikacijoje buvo minima, iš pradžių „Revolut“ vadovas neigė apie paskelbtą informaciją apie savo tėvą. Po to, pateikus jau, matyt, detalesnius duomenis, jau pripažino tai. Tai jeigu iš pradžių yra paneigimas, o paskui pripažinimas, tai ar mes turime pagrindo pasitikėti tokia institucija, jeigu paneigiami tokie dalykai“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

„Yra labai daug kontrastingų dalykų“, - sakė jis.

„Aš tikrai neabejoju, kad mūsų specialiosios tarnybos nepriima tokių sprendimų ir nedaro tokių paieškų, kokias darote jūs. Aš esu įsitikinęs ir pasitikiu, kad mūsų tarnybos susirinko informaciją detaliai, pagal NATO partnerių šaltinius, net mes patys kreipėmės į institucijas už asmenų įtraukimą į labai svarbius, juoduosius sąrašus, remiantis ta informacija, kuri nėra viešai skelbiama, mes priėmėme sprendimus“, - laidoje sakė M. Jurgilas.

„O kas konkrečiai įvyko? Šiandien buvo paskelbtas tyrimas. Tyrime atskleista informacija nėra nauja. Jeigu bus atskleista nauja informacija, tada Lietuvos bankas taip pat savo kompetencijos ribose prisidėtų prie tyrimų. Lietuvos bankas kol kas nemato jokių papildomų veiksnių, kuriuos reikėtų įvertinti. Čia gal reikėtų kalbėti, kad užduoti retorinius klausimus yra labai patogu, o koks yra scenarijus?“ - laidoje kalbėjo Lietuvos banko atstovas.

M. Jurgilo nuomone, jeigu pasirodytų naujos ir įtarimų keliančios informacijos, tyrimas veikiausiai būtų pradėtas.

„Šiuo metu mes nematome realios grėsmės, tačiau visi instrumentai yra mūsų rankose. <...> Dabar ieškome baubų, aš taip galėčiau pasakyti. Jeigu rizikos realizuotųsi, mes su jomis turėtume tvarkytis. Niekas nėra suinteresuotas kažkokio dirgiklio atsiradimu, kai kurių atsakymų aš irgi neturiu“, - kalbėjo M. Jurgilas.

DELFI primena, kad LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad „Revolut“ įkūrėjo N. Storonskio tėvas yra Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui. N. M. Storonskis – ne tik tyrimų centro pareigūnas, bet ir Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei, taip pat du kartus garbės sertifikatais įvertintas paties „Gazprom“.

„Ką tik pati asmeniškai baigiau pokalbį su mūsų CEO N. Storonsky, ir jūs buvote teisus – Nikas patvirtino, kad jo tėvas yra jūsų nurodytas N. M. Storonsky iš Promgaz. Dar kartą atsiprašau, jaučiuosi labai neprofesionaliai, kad suklaidinome iš pradžių, tačiau dabar perduodu Niko tiesioginį atsakymą.“, – rašoma laiške, gautame tyrimo publikavimo išvakarėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (295)