Pasak „Edelman“ atliktos apklausos išvadų, populiacija, ypač - žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų, vis labiau nepasitiki valdžia ir žiniasklaida. Apklausa rodo, kad 2018 m. nepasitikėjimas valdžia ir žiniasklaida išaugo 3 proc., o bendras nepasitikėjimo lygis pasiekė rekordines aukštumas.

Apklausa parodė, kad apie 49 proc. gyventojų pasitiki valdžia. Šis rodiklis tarp aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų gyventojų buvo optimistiškesnis - net 65 proc. geriau gyvenančiųjų tikino pasitikintys valstybės valdžia.

Taip pat, pažymima apklausoje, vos 1 iš 5 žmonių tiki, kad ekonominė, politinė ir socialinė visuomenės sistema dirba jiems, o net 60 proc. žmonių mano, kad ekonominiai nesutarimai tarp šalių daro žalą verslui ir kelia pavojų jų darbo vietoms.

Niūrios nuotaikos ypač stipriai pasireiškė išsivysčiusios ekonomikos šalyse, kaip Japonijoje, kur net 84 proc. visuomenės, neįskaičiuojant aukšto išsilavinimo ir pajamų gyventojų, netiki, kad po penkerių metų gyvens geriau. Prancūzijoje geresne ateitimi netikinčių gyventojų ne ką mažiau - 79 proc. Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) - atitinkamai 74 ir 72 proc. Tuo tarpu iš apklaustų 27 šalių gyventojų vidutiniškai 49 proc. netiki, kad po penkerių metų gyvens geriau.

Skirtingai nei Europos šalyse, Jungtinėse Valstijose net pusė apklaustų gyventojų teigiamai vertina ateities perspektyvas, o pasitikėjimas žiniasklaida JAV yra labai priklausomas nuo politinių pažiūrų: vos 33 proc. respublikonų partijos rinkėjų pasitiki žiniasklaida. Tarp demokratų partijos rinkėjų šis skaičius šokteli net iki 69 proc. Pasak „Edelman“, toks skirtumas užfiksuotas dėl respublikono prezidento Donaldo Trumpo nuolatinių pareiškimų apie klaidinančią žiniasklaidą ir nepatikimus žurnalistus.

Taip pat gyventojai nemano, kad politikams pavyks sutvarkyti jų patiriamas problemas, tačiau, rašoma „Edelman“ apklausoje, net 75 proc. žmonių tikino pasitikintys darbdaviais. Pasitikėjimas valdžia sudarė 48 proc., o žiniasklaida - 47 proc.

„Generaliniai didelių įmonių direktoriai turi būti matomi, turi parodyti asmeninį pasiryžimą spręsti žmonių problemas, nes dabar mes turime visišką lyderystės vakuumą pasaulyje“, - „Reuters“ sakė „Edelman“ generalinis direktorius Richardas Edelmanas.

Apklausoje, kurios rezultatai paskelbiami kasmet prieš pat Davoso pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pradžią, dalyvavo per 33 tūkst. žmonių. Apklausa buvo atlikta spalio 19-lapkričio 16 dienomis.

Pasak R. Edelmano, pesimizmas Japonijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje atsirado dėl skirtingų priežasčių. „Manau, kad japonai vis dar neatsigavo nuo Fukušimos katastrofos, šalies valdžia tuo metu sutrypė žmonių pasitikėjimą ja“, - tikino R. Edelmanas, kalbėdamas apie vangią institucijų reakciją į 2011 m. Fukušimos atominės elektrinės katastrofą.

Lėtėjanti pasaulinė paklausa ir staigus jenos kurso augimas aptemdė nuo eksporto priklausomos Japonijos ekonomikos perspektyvas, o vyriausybės planai didinti mokesčius supykdė gyventojus, neabejojo R. Edelmanas.

„Trijų Europos valstybių (Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos) problema yra ta, kad, matydami potencialaus ekonomikos susitraukimo ženklus, žmonės pradeda pykti iš anksto“, - sakė R. Edelmanas.

Prancūzijoje prasidėję „geltonųjų liemenių“ protestai pirma buvo išskirtinai prieš didinamus degalų akcizus, tačiau greitai peraugo į bendrą nepasitenkinimą prezidento Emmanuelio Macrono politika, kuri, protestuotojų teigimu, yra palanki turtingiesiems.

Didžiojoje Britanijoje „Brexit“ krizė sustiprėjo po to, kai premjerės Theresos May rengta ir puoselėta sutartis buvo skaudžiai atmesta parlamentarų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)