„Tai, kaip veiksmingai įmonė verslui panaudoja savo turimus išteklius, ar tai būtų personalas, ar įrengimai, ar pinigai, parodo įvairūs ekonominiai rodikliai, - aiškina įmonių rizikingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - vienas iš populiaresnių - metinė įmonės apyvarta, tenkanti vienam joje dirbančiam darbuotojui.
Atlikdami analizę analitikai rėmėsi naujausiais prieinamais 2017 m. apyvartų duomenimis ir vidutiniais tais metais įmonių samdyto personalo skaičiais. Skaičiuodami reitingą buvo imtos nenuostolingos Lietuvoje registruotas įmones. Dėl verslo specifikos į reitingą neįtrauktos finansinės kompanijos, rašoma bendrovės pranešime.
Veikla veiklai nelygu
Verslo efektyvumas labai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, kuriame veikia viena ar kita kompanija. Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, paprastai itin priklauso nuo to, koks didelis yra žmogaus darbo poreikis konkrečioje ūkio šakoje, tad daug rankų darbo ar intelekto reikalaujančiose veiklose (apgyvendinimas, mažmeninė prekyba, maitinimas ir pan.) apyvarta, sugeneruojama vienam darbuotojui, paprastai yra gerokai mažesnė nei sektoriuose, kur rankų darbo reikia santykinai nedaug, pavyzdžiui, didmeninėje prekyboje, energetikoje.
„Iš pirmo žvilgsnio, didelę apyvartą vienam darbuotojui turinčių įmonių finansiniai rezultatai gali stebinti, tačiau dažniausiai tokie rezultatai yra susiję su akcininkų siekiu efektyviau valdyti jų turimų atskirų įmonių finansus ir norais pelną koncentruoti vienoje struktūroje. Tikėtina, kad ateities perspektyvoje toks verslo valdymo modelis gali dar labiau populiarėti, kadangi jis leidžia savininkams paprasčiau valdyti savo verslo finansus. Tam tikrais atvejais, verslo valdymas naudojant holdinginių įmonių modelį leidžia įmonių akcininkams efektyviau valdyti mokestinius įsipareigojimus,“ - mano įmonės „SME finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
Personalo mažai, apyvartos sočiai
Tarp žemės ūkio bendrovių pagal didžiausią apyvartą darbuotojui pirmauja kooperatyvas „Lietuviški javai“, 2017-aisiais dviems samdytiems darbuotojams sugeneravęs net po 3,6 mln. eurų apyvartos. 20 darbuotojų turėjęs žemės ūkio kooperatyvas „Agroaves Group“ vienam dirbančiajam pasiekė 1,4 mln. eurų apyvartą.
Kasybos ir karjerų eksploatavime po 1,2 mln. vienam dirbančiajam (kurių buvo 3) sugebėjo uždirbti UAB „Manifoldas“. Apdirbamoje gamyboje pirma buvo AB „Orlen“, kurioje vienam darbuotojui (2017 m. jų samdyta 1363) buvo uždirbta 2,9 mln. eurų pajamų.
Pačia efektyviausia elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo šakoje tapo bendrovė „Šilutės vėjo projektai“ su 15,4 mln. eurų vienam darbuotojui. Beje, antroje vietoje su 13,4 mln. eurų įsitaisė taip pat vėjo energetiką kultivuojanti bendrovė „Amberwind“. Abi 2017 m. buvo įdarbinusios tik po vieną dirbantįjį, o pirmoji šio sektoriaus reitinge daugiau personalo turinti įmonė buvo 25 darbuotojus samdžiusi ir kiekvienam jų po 5,7 mln. eurų uždirbusi „Inter Rao Lietuva“.
„Tarp vandenį tiekiančių, nuotekas valančių ir atliekas tvarkančių įmonių rekordininkių irgi atradome, - sako S.Žilinskas. - Štai Kauno UAB „Saria“ vienam darbuotojui padarė 2,2 mln. eurų apyvartą, o visiems gerai žinoma bendrovė „Užstato sistemos administratorius“, turėjusi vidutiniškai 23 darbuotojus, kiekvienam jų uždirbo po 1,5 mln. eurų pajamų.“
Didelėmis apyvartų sumomis gali pasigirti ir statybų sektoriaus atstovai. Nors tiksliau būtų juos pavadinti statybos projektų vystytojais, paprastai statybų darbus patikinčiais kitoms įmonėms, o sau pasiliekančiais vadovavimą. Štai vieną darbuotoją išlaikanti UAB „Pilies apartamentai“ padarė net 16,5 mln. eurų apyvartą , o antroje vietoje likusi ir tiek pat personalo turėjusi UAB „Eveleta“ – 9,8 mln. eurų. 14 kartų daugiau personalo nei aukščiau minėtos įmonės samdžiusi bendrovė „Montuotojas“ vienam dirbančiajam irgi generavo ne tokią jau mažą - 2,5 mln. eurų apyvartą.
Didmenininkai – viršūnėje
Tačiau visiems nosis nušluostė prekybininkai didmena. 2017 m. vidutiniškai 1,8 darbuotojo turėjusi bendrovė, prekiaujanti statybinėmis medžiagomis, „Rytmeda“ vienam darbuotojui uždirbo net 43 mln. eurų apyvartos. 2016 m. rekordo savininkė, pieno ir riebalų produktų didmenininkė UAB „Aliejynas“ (112,7 mln. eurų vienam dirbančiajam ) šįkart uždirbo 32 mln. eurų, tačiau patyrė nuostolį, todėl į reitingą išvis nepateko. Tarp prekybininkų buvo ir daugiau įmonių, kurios vienam darbuotojui uždirbo daugiau nei po 10 mln. eurų: pavyzdžiui, metalais prekiaujanti ir vidutiniškai 9,8 darbuotojo turėjusi UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ (15,4 mln. eurų apyvarta vienam dirbančiajam), kompiuterine ir programine įranga prekiaujanti „Avad Baltics“ (20 darbuotojų, 14,3 mln. eurų) ir kt.
Neblogai pasirodė ir transporto bei saugojimo paslaugų sektoriaus atstovai. Vilniaus transporto įmonės „SD faktorialas“ metinė apyvarta vieninteliam čia dirbusiam asmeniui siekė 5,3 mln. eurų. Iš turinčių daugiau personalo pirmavo „Belintertrans Baltic“ (11,6 darbuotojo, 3,8 mln. eurų vienam).
Neatsiliko apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai. Bendrovė „Hes-Pro Vilnius“, atstovaujanti „Hesburger“ prekės ženklui, vieninteliam savo darbuotojui sugeneravo 5,1 mln. eurų apyvartos. „McDonald‘s“ restoranus valdanti ir 717 darbuotojų samdžiusi UAB „Premier restaurants“ vienam komandos nariui padarė 31,5 tūkst. eurų apyvartą. O pirmoji TOP sąraše apgyvendinimu užsiimanti bendrovė „Kelionių viešbučiai“, valdanti „Ecotel“ , vienam dirbančiajam (viso jų 14) uždirbo 106,5 tūkst. eurų.
Kur atsidūrė IT garsenybės
Didžiausia apyvarta darbuotojui informacijos ir ryšių sektoriuje taip pat spindėjo mažai žinomos įmonės, kuriose vėlgi buvo minimaliai dirbančiųjų. 4,9 mln. eurų – tiek vieninteliam savo darbuotojui uždirbo UAB „Techsma“, užsiimanti kompiuterių programavimu. Trečioje vietoje būtų atsidūrusi po 3,5 mln. eurų kiekvienam iš beveik 18 darbuotojų sugeneravusi garsi kompiuterinių žaidimų kūrėja „Game Insight“, tačiau šiam startuoliui 2017-ieji buvo labai nuostolingi, tad į reitingą jis nepateko.
Aukščiausiai iš Lietuvoje gerai žinomų IT ir telekomunikacijų kompanijų užkopė „Tele2“ (vidutiniškai 116,6 darbuotojo 2017-aisiais), kurios vienam komandos nariui teko 1,7 mln. eurų apyvartos. „Bitėje Lietuva“ (621,4 darbuotojo) šis rodiklis buvo 277,1 tūkst. eurų, o „Telia Lietuva“ (2145 darbuotojai) – 167,5 tūkst. eurų.
Konsultantai ir kiti
Įmonių-perliukų, sugeneravusių savo personalui ar vieninteliam darbuotojui dideles apyvartas, „Credireform Lietuva“ analitikai aptiko ir tarp konsultavimo įmonių. Štai mažoji bendrija „Rizikos sprendimų grupė“ vieninteliam darbuotojui 2017 m. uždirbo 18,8 mln. eurų. Žmonių sveikatos priežiūros bei socialinio darbo sektoriuje su 622,9 tūkst. eurų pasižymėjo mažoji bendrija „Grožio klinika“, taip pat išsiverčianti su vienu dirbančiuoju.
Meninėje, pramoginėje ir sporto veikloje sužibėjo Lietuvos taidzičiuan asociacija. Vieninteliam jos darbuotojui teko 13,8 mln. eurų pajamų. Iš gausesnį personalą turinčių kompanijų šiame sektoriuje pirmavo loterijų rengėja „Olifėja“ (po 4,1 mln. eurų aštuoniolikai darbuotojų).
