Konkurencijos taryba praneša, kad didžioji dalis baudų – 707,8 tūkst. eurų– skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus. Finansinių sankcijų sulaukė Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai (iš viso 133,4 tūkst. eurų) už apribotą galimybę notarams pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius. 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija už susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas nubaustos baudomis už 574,4 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais pirmą kartą baudos skirtos ir savivaldybėms, savo sprendimais ribojusioms konkurenciją. Panevėžio miesto savivaldybė 34,2 tūkst. eurų bauda nubausta už tai, kad neįvykdė Konkurencijos tarybos įpareigojimų – nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove ir skelbti konkurencingą procedūrą. Klaipėdos miesto savivaldybė gavo 22 tūkst. eurų baudą už tai, kad privilegijavo savo bendrovę.
Už Reklamos įstatymo pažeidimus verslo įmonėms pernai iš viso skirta baudų už 16,8 tūkst. eurų.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad sankcijų skyrimas nėra pagrindinė institucijos funkcija.
„Ypač stengiamės stiprinti švietimą konkurencijos srityje: aiškiname, kad vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis. Taip pat siekiame didinti visuomenės nepakantumą konkurencijos pažeidimams“, – pranešime teigė Š. Keserauskas.
2016-2018 metais Konkurencijos taryba iš viso skyrė baudų už daugiau kaip 15 mln. eurų. Per minėtą laikotarpį, pasibaigus bylinėjimosi procesams ir teismams patvirtinus Konkurencijos tarybos išvadas, pažeidėjai į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 27 mln. eurų (įskaitant ankstesniais metais skirtas baudas).