„Lietuvos pašto“ atstovų teigimu, incidentas įvyko pirmadienio vakarą.

„Trūko vamzdis ketvirtame aukšte. Priežastys kol kas neaiškios, galbūt buvo užšalę ir taip įvyko dėl didelių temperatūrų pokyčių. Iš karto buvo iškviestos avarinės tarnybos ir jos avariją jau likvidavo“, – BNS antradienį sakė „Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Pasak jos, kol kas nėra nustatyta, kokio dydžio žalą patyrė pastatas. Vanduo užliejo nenaudojamas patalpas, todėl siuntos nenukentėjo ir pašto darbas nesutriko.

„Dabar vertinama, kokia pastatui žala galėjo atsitikti“, – sakė ji.

Portalas lrytas.lt skelbia, kad vietoje, kur trūko vamzdis, buvo sustatyti tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, kurie turėjo tapti parodos eksponatais. Ar vanduo jiems pakenkė, kol kas nežinoma.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Šiuo metu pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.

Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, jog jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.

Kaune buvo kilusių iniciatyvų siekti pašto rūmus perimti savivaldybei. Tačiau jos vadovai teigia, kad jo tvarkymas reikalautų didelių investicijų, o reprezentaciniais pastatais turėtų rūpintis jų savininkai.