Trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 11 praėjusių metų mėnesių importas iš Rusijos padidėjo 33,8 proc., lyginant su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu.
Palyginimui, iš viso importas 2018 metų sausio–lapkričio mėnesiais padidėjo 9,6 proc.
Rusija taip pat išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere. Iš jos atsivežama 15 proc. viso Lietuvos importo, o į ją išvežama 13,9 proc. viso eksporto.
Išteklių šaltinis
R. Sartatavičius komentavo, kad tradiciškai liūto dalį augančiame importe iš Rusijos sudaro mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai ir panašiai.
„Jų dalis bendrame importo iš Rusijos kontekste sudaro maždaug 80 proc. Augimą galima grįsti tuo, kad augant mūsų šalies ekonomikai, tokių medžiagų poreikis taip pat didėja, o Rusija vis dar tebėra didžiuliu išteklių šaltiniu“, – sakė jis.
LPK vadovas taip pat pastebėjo, kad aptariamu laikotarpiu iki maždaug 20 proc. sumenko rublio vertė euro atžvilgiu.
„Eksportuotojams apskritai nacionalinės valiutos silpnėjimas leidžia sėkmingiau pardavinėti savo prekes, formaliai uždirbant daugiau vietinių pinigų“, – svarstė jis.
Tačiau kalbant apie energetinius resursus, tai jaučiama ne taip ryškiai.
„Čia kainos beveik visada fiksuojamos tvirtomis valiutomis, daugiausia Jungtinių Valstijų doleriu, bet ir dolerio/euro kitimo grafikas taip pat buvo pakankamai palankus prekybai“, – sakė R. Sartatavičius.
Pašnekovas prognozavo, kad Rusijos importo perspektyvos priklausys nuo Lietuvos ekonomikos sveikatos.
„Jas labiausiai sietume su ekonomikos Lietuvoje augimu – augimui tebesitęsiant, žaliavų ir energetinių resursų importas tikrai nemažės“, – sakė jis.
Atgauna pozicijas
„Versli Lietuva“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas priminė, kad pastaraisiais metais Rusijos dalis Lietuvos importe mažėjo.
„2015 metais buvo 16 proc., 2016 – 14 proc., 2017 – 13 proc. Tada palaipsniui importo dalis mažėjo, bet manau, kad 2018 metais ji nebeturėtų mažėti toliau“, – dėstė jis.
V. Ivanovas sakė, kad didžiąją dalį 2018 metų pokyčio sudarė mineralinių produktų importo vertės padidėjimas.
„Kiekiai yra sumažėję, bet labai išaugo vertė. Nuo metų pradžios, o ypač pirmoje pusėje, stebėjome augusias naftos produktų kainas. Būtent jų augimas ir padidino importo vertę, tai pagrindinis efektas“, – aiškino jis.
V. Ivanovas pridūrė, kad taip pat padidėjo juodųjų metalų (geležies, plieno), medienos, jos dirbinių ir žaliavos, žuvų, vėžiagyvių ir jų produktų importas.
Komentuodamas tai, ar importo didėjimui įtakos galėjo turėti pigesnė Rusijos darbo jėga, analitikas sakė: „Maža kaina turi įtakos kliento apsisprendimui. Vertinant duomenis, tam tikros žaliavos irgi turi būti išgaunamos, tai darbo jėgos kaštų dedamoji yra kainoje“.
V. Ivanovas dar apibendrino, kad vartojimo prekių Rusijos importe nėra daug.
„Pramoninės prekės užima 89 proc. viso importo, 11 proc. lieka kitų prekių. Tad vartojimo prekių nėra tiek daug.
Nuo Rusijos esame labiau energetiškai priklausomi ir dar žaliavas perkame. Vis tiek, Lietuva yra eksportuojanti ekonomika, bet visų reikiamų žaliavų patys nepasigaminame ir esame priversti importuoti nemažą dalį, kurios yra apdorojamos, o vėliau eksportuojamos“, – sakė jis.
2018 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 15,1 ir 21,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,1 ir 17,2 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,6 ir 11,5 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (20,7 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,3 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9,3 proc.), plastikų ir jų gaminių (8 proc.).
