Centriniai bankai įspėjo investuotojus dėl galimų nuostolių investuojant į privačias kriptovaliutas, kaip bitkoinas, kurio vertė pastaraisiais mėnesiais gerokai sumažėjo.
BIS, pasaulinio centrinių bankų forumo, apklausa parodė įstatymų leidėjų atsargų požiūrį į centrinių bankų palaikomas skaitmenines valiutas (central bank-backed digital currencies, CBDC).
„Šiuo metu dauguma centrinių bankų išaiškino CBDC paleidimo į rinką sunkumus, tačiau jie nėra įsitikinę, ar tokių valiutų paleidimo nauda nusvertų išlaidas“, - teigiama BIS pranešime.
63 centrinių bankų, atstovaujančių valstybėms, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 90 proc. pasaulio BVP, o gyventojų skaičius - 80 proc. viso pasaulio gyventojų skaičiaus, atsakymai parodė, kad didžioji dalis jau padaryto darbo yra tiesiog „konceptuali“.
Tik 5 iš apklaustų centrinių bankų jau pradėjo bandomuosius e. pinigų projektus.
Švedijos centrinis bankas nuo 2017 m. įgyvendina „e-Krona“ projektą. Grynųjų pinigų naudojimui Švedijoje mažėjant, centrinis bankas nori išlikti svarbus, nes prekybininkai vis garsiau kalba apie tai, kad grynuosius priimti jiems nebeapsimoka.
Urugvajaus centrinis bankas šiuo metu įvertina bandomąją virtualios valiutos programą, kurią šalis užbaigė pernai.
Europos centrinis bankas (ECB) ir Japonijos bankas bendradarbiauja įgyvendindami projektą „Stella“. Tačiau ECB prezidentas Mario Draghis rugsėjį užsiminė, kad centrinis euro zonos bankas neturi planų išleisti skaitmeninę valiutą, nes tokių valiutų technologija yra pažeidžiama, o grynųjų naudojimas euro zonoje vis dar pakankamai aukšto lygio.
Anglijos bankas, Kanados bankas ir Singapūro centrinis bankas taip pat svarsto pradėti bendrą e. pinigų projektą.
Tuo tarpu daugiau nei 85 proc. centrinių bankų tikina artimiausius 3 metus neleisiantys jokių virtualių valiutų, rašoma BIS apklausos ataskaitoje.
„Norint užtikrinti ateities apmokėjimų poreikius, tradicinių pinigų, tikėtina, nepakaks“, - sako BIS atstovai, pridurdami: „Tačiau dauguma pasaulio gyventojų e. pinigų dar turės palaukti“.
