Tai numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Valdymo koordinavimo centras parengtame ir Vyriausybei svarstyti teikiamame nutarimą dėl VVĮ siektinų pelningumo rodiklių 2019–2021 metais nustatymo. Valdymo koordinavimo centro teigimu, perskaičiuoti pelningumo rodikliai leis užtikrinti, kad vykdydamos komercinę veiklą VVĮ siektų uždirbti adekvačią, riziką atitinkančią grąžą.
Pasak Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios viešosios įstaigos Stebėsenos ir prognozių agentūra direktoriaus Vido Danieliaus, 2019–2021 metams siūlomi siektini pelningumo rodikliai yra apskaičiuoti remiantis atnaujinta metodologija. Iki šiol jie buvo nustatomi pagal standartinį kapitalo aktyvų įkainojimo modelį (CAPM), tačiau ateinančių 3 metų laikotarpiui atskirai įvertinta ir individuali kiekvienos VVĮ situaciją bei jai taikomi reguliaciniai apribojimai.
„Kapitalo grąžos reikalavimai, kurie yra keliami tiek privataus sektoriaus įmonėms, tiek ir VVĮ, remiasi santykine rizika. Net ir kasdienėje praktikoje žinome, kad skolindamiesi investicijoms pinigus, didiname riziką, tačiau tuo pačiu didiname ir kapitalo grąžą. Nemaža dalis VVĮ veikia reguliuojamuose sektoriuose ar valdo didelės apimties infrastruktūrą, kur rizika yra mažesnė, tad iš tokių VVĮ reikalaujame kur kas mažesnės kapitalo grąžos“, – tvirtino V. Danielius.
Taip pat nustatomi siektini pelningumo rodiklių VVĮ vykdomai reikšmingai komercinei veiklai. Toms VVĮ, kurios nevykdo reikšmingos komercinės veiklos, siektini pelningumo rodikliai nėra nustatomi.
„Iš jų tikimasi ne finansinės grąžos, bet atsakingesnio valstybės socialinių bei strateginių tikslų įgyvendinimo bei kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo“, – pabrėžė V. Danielius.
Daugiausiai siektina nuosavo kapitalo grąža yra padidinta Lietuvos paštui – 9 proc., atsižvelgiant į atnaujintas įmonės strategines kryptis ir numatomas reikšmingas investicijas. Nuosavo kapitalo kaina iki 6,7 proc. išaugo bendrovei Lietuvos oro uostai, atsižvelgta į planus įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę bei numatomas ilgalaikes reikšmingas investicijas į Vilniaus oro uosto rekonstrukciją.
„Lietuvos energijai“ siektino kapitalo grąžos rodiklis padidintas iki 6,6 proc., įvertinus Kainų komisijos taikomus kainodaros apribojimus bei numatomus jų pokyčius.
Iš didžiausių VVĮ nuosavo kapitalo grąža nekito bendrovėms „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos nafta“. Reikšmingai nekilo ir Valstybinių miškų urėdijai nustatomas siektinas grynasis pelnas, nes atsižvelgiama į numatomus 2019–2021 metų veiklos planus ir prognozes, tebesitęsiančią pertvarką.
Žemesnę siektiną nuosavo kapitalo kainą turės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (atsižvelgiant į veiklos planus, prognozes bei įvertinant, kad nuo 2018 m. pradėtas mokėti pelno mokestis), „EPSO-G“ (įvertinami Kainų komisijos taikomi kainodaros apribojimai bei numatomi jų pokyčiai; atsižvelgiama į dėl mažesnių išmokamų dividendų augsiantį nuosavą kapitalą bei pajamų mažėjimą dėl sukauptų viršpelnių).
Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų VVĮ valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalba formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais.