„Kilus klausimams dėl Lietuvos pašto ir jungtinės veiklos sutarties partnerių veiklos, kreipiamės į Lietuvos pašto bei Susisiekimo ministerijos vadovybę, kad būtų paviešinta Lietuvos pašto, „Lietuvos pašto mokėjimo sprendimų“, „Banking Cluster LT“, „Baltic Amber Solutions“ ir „Cetus“ jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią buvo sukurta mažmeninių ir finansinių paslaugų platforma“, – BNS atsiųstame komentare teigia „Banking Cluster LT“ vadovas Aistis Šlėderis.
Pristatydamas trijų bendrovių – „Banking Cluster LT“, „Baltic Amber Solutions“ ir „Cetus“ – poziciją, jis teigė, kad savo veikloje jos vadovaujasi atvirumo ir skaidrumo principais.
„Konfidencialios sutarties ir jos sąlygų paviešinimas, kurio prašome, atsakytų į kilusius klausimus dėl sutarties objekto, šalių indėlio į jungtinę veiklą bei visų sutarties dalyvių įsipareigojimų, tarp jų ir materialiųjų“, – aiškino A. Šlėderis.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ketvirtadienį pareiškė, kad buvusi Lietuvos pašto vadovybė buvo sukūrusi painią galimo valstybės pinigų plovimo schemą, kurioje dalyvavo grupė aukščiausio lygio asmenų.
„Buvo atrasta pakankamai įžūli, panašu, grobstymo schema, kai valstybės 3,7 mln. eurų buvo neaiškiais keliais investuoti į turtą, kurio, kaip panašu, vėliau valstybė ir neteko. Tą turtą įgijo kiti asmenys“, – spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.
Pasak jo, realios naudos valstybė iš investicijų negavo.
„Realios naudos neapčiuopiame. Kas svarbiausia, kad teisės į tą turtą, valstybė, investavusi 100 proc. lėšų, turi tik 30 proc. nuosavybės. Mes matome, kad ši galimai apgaulinga schema buvo skirta išplauti valstybės pinigus“, – pridūrė R. Masiulis.
Ministras išsamiai neaiškino, kokie asmenys dalyvavo galbūt nusikalstamoje schemoje, motyvuodamas nenoru pakenkti tyrimui. Tačiau, pasak jo, įtarimų sukėlusioje veikloje dalyvavo aukščiausio lygio buvę Lietuvos pašto vadovai. Jis patvirtino, kad galimoje nusikalstamoje schemoje dalyvavo ne vienas asmuo.
Savo ruožtu A. Šlėderis teigia, kad kuriant platformą ketverius metus dalyvavo beveik 100 žmonių, tarp jų – ir Lietuvos pašto darbuotojai. Sukurta sistema Lietuvos paštui esą suteikia galimybę teikti pašto ir finansines paslaugas Lietuvos gyventojams ir įmonėms internetu, taip pat – atidaryti sąskaitas bei vykdyti mokėjimus pagal Lietuvos banko Lietuvos paštui suteiktą elektroninių pinigų licenciją.
„Šiais produktais Lietuvos paštas sėkmingai naudojasi nuo 2014 metų. Jie yra pilnai integruoti į įmonės infrastruktūrą“, – aiškino „Banking Cluster LT“ vadovas.
Vienintelis netiesioginis „Banking Cluster LT“ akcininkas ir jos valdybos pirmininkas Georgas Kotominas BNS anksčiau ketvirtadienį sakė neigiamai vertinantis Susisiekimo ministerijos pareiškimus, esą 2012-2016 metais buvo iššvaistyti milijonai eurų valstybės lėšų.
„Neigiamai. Nėra jokių švaistymų – komercinis sandoris (...) Kad paštas mūsų partneris, taip, tai yra faktas, mes su jais dirbame jau penkerius metus“, – BNS sakė G. Kotominas.
Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad buvę Lietuvos pašto vadovai 2012-2016 metais galbūt iššvaistė 3,7 mln. eurų, abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“.
Lietuvos paštas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, o jai tada vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė.
BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti su L. Minderiene.
Ministerija nurodo, kad minėtos platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, tačiau jis nebuvo pagrindinis naudos gavėjas.
Remiantis Lietuvos banko atliktos preliminarios Lietuvos pašto inspektavimo ataskaitos projektu, su kuriuo 2017 metais susipažino BNS, „Banking Cluster LT“ su Lietuvos paštu, jos antrine įmone „LP mokėjimų sprendimai“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinės sistemos sukūrimo.
Pagal ją piniginius įnašus įnešė tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“, tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklausė „Banking Cluster LT“, jai teko ir didžiausia nauda dėl produkto licencijos platinimo, teigta LB ataskaitos projekte.
Ikiteisminį tyrimą pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį patvirtino BNS, kad tyrime kol kas įtariamųjų nėra.