Islandijos indėlių garantijų schema akimirksniu subyrėjo. Ir ar galėjo būti kitaip? Nedidelė šalis, kuri gyventojų skaičiumi beveik prilygsta Braitonui, staiga nusprendė tapo indėlininkų iš visos Europos garantu, kai dėl „Icesave“ - vieno iš didžiausių Islandijos bankų „Landsbanki“ padalinio - banko bankroto indėlininkai Britanijoje ir Nyderlanduose neteko nemažų santaupų, rašo Patrickas Collinsonas iš „The Guardian“.

Šiandien, kaip kad mums yra tvirtinama, viskas kitaip. Bankai verčiami pritraukti daugiau įstatinio kapitalo, priežiūros ir mokumo tikrinimo mechanizmai daug griežtesni, o Europos Sąjunga yra nustačiusi 100 000 eurų minimalų indėlių apsaugos lygį ES narėms-valstybėms.

Bet pažvelkim į Lietuvą, šalį, kurioje gyvena 2,8 mln. gyventojų ir kur vidutiniai atlyginimai tesudaro maždaug trečdalį Jungtinės Karalystės vidutinio atlyginimo.

Lietuvos centrinis bankas entuziastingai prisistato kaip vienas geriausių veiklos centru finansinių technologijų bendrovėms. Šio banko – reguliuotojo, ne komercinio banko - interneto svetainėje nauji bankai raginami įsigyti ES licenciją Lietuvoje, žadant „sklandžią leidimų išdavimo tvarką“ ir „bendradarbiavimu grįstą požiūrį“. Neįprasta, bet bankas netgi žada netaikyti „jokių reguliavimo sankcijų pirmuosius operacijų metus“. Kodėl bankų reguliavimo institucija staiga sumano daryti tokį pareiškimą?

Galbūt mūsų dėmesio nepritrauktų šis faktas, jeigu tai būtų susiję tik su Lietuva. Bet vos tik koks nors startuolis įsigyja bankų licenciją Lietuvoje, jis gali, pagal ES „licencijos pasportavimo“ taisykles, veikti bet kur visos ES teritorijoje.

Londone įsikūręs „Revolut“, vienas sparčiausiai augantis finansinių paslaugų startuolis Jungtinėje Karalystėje, praėjusį mėnesį paskelbė įsigijęs Europos bankinės veiklos licenciją ir pažadėjo pradėti priimti iš vartotojų indėlius, išsikeldamas tikslą tapti bankiniu „Amazon“. „Revolut“ yra įsikūręs Londono Canary Wharf rajone, viename iš pagrindinių britų sostinės komercinių bei finansinių centrų, tad galima būtų manyti, kad licenciją jis gavęs iš greta esančio Anglijos centrinio banko. Bet ne, naująją licenciją išdavė Lietuvos centrinis bankas.

„Revolut“ jau turi tris milijonus klientų – daugiau nei gyventojų visoje Lietuvoje, – o metinės šio specializuoto banko operacijos viršija Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP).

„Revolut“ savo spaudos pranešime didžiuojasi, kad „naujoji banko licencija leis jo klientams saugoti savo indėlius iki 100 tūkst. eurų pagal Europos indėlių draudimo sistemą (EDIS)“. Šiame pranešime spaudai apie Lietuvą neužsimenama nė žodeliu.

Bet reikia pažymėti, kad EDIS – tai tik Europos Sąjungos 2015 metais pateiktas pasiūlymas. EDIS, kaip Europos mastu galiojanti indėlių garantija, ši sistema šiuo metu dar neegzistuoja. Manytina, kad kai kurios ES šalys, su Vokietija priešakyje, blokavo jos įvedimą, susirūpinusios, kad joms teks tapti „vartų gynėju“, jeigu kitų šalių apsaugos schemos žlugs.

Prieš kelias savaites “Reuters“ rašė, kad per ES finansų ministrų viršūnių susitikimą „nepasitikėjimas tarp euro zonos šalių toks akivaizdus, kad jos nesugeba susitarti netgi dėl veiksmų plano dėl EDIS derybų pradžios“. Kol (ir jeigu) EDIS bus pradėta oficialiai taikyti, bet kuris klientas, kuris deponuoja lėšas banke, veikiančiame pagal ES licenciją, turi pasikliauti atskiros šalies, išdavusios minėtą licenciją, indėlių apsaugos schemos gyvybingumu. Tad „Revolut“ klientų indėliai priklausys nuo to, kiek pasiteisins Lietuvos indėlių padengimo schema. Jeigu ji nepasiteisins, nėra jokio oficialaus mechanizmo Europos Sąjungai įsikišti.

Nėra jokio pagrindo manyti, kad „Revolut“ daromas bet koks finansinis spaudimas, ir labai mažai tikėtina, kad jis sužlugs. Bet visada verta užduoti klausimą, atsižvelgus į tai, kas nutiko per didžiąją finansinę griūtį. „Revolut“ mane tikina, kad Lietuvos centrinis bankas prižiūri bankus lygiai taip kaip kiti centriniai ES bankai, be to, Lietuvos centrinis bankas priklauso bendram Bankų priežiūros mechanizmui (SMM), galiojančiam visoje ES. Maža to, kaip man pranešė Lietuvos centrinis bankas, be SSM, egzistuoja naujas „ginčų sprendimo mechanizmas“ siekiant likviduoti bankus daug tvarkingiau nei 2007-2008 metais, be to, anot to paties banko, ES pasiekusi „baigiamąsias EDIS kūrimo stadijas“.

Bet dabartinėmis aplinkybėmis Europos Sąjunga, sukūrusi bendrą bankininkystės rinką, nesugeba sukurti bendro mechanizmo, kuris apsaugotų indėlininkus. Ir net neklauskite, kodėl Jungtinėje Karalystėje įsikūręs bankas įsigyja ES licenciją, artėjant Jungtinės Karalystės galimam pasitraukimui iš ES be sutarties.