Viskas apie anuitetus: ką rinktis sulaukus pensijos ir kada pinigai bus paveldimi

Kas yra anuitetas ir kodėl visi turėtume apie tai žinoti. Kaip bus išmokami antroje pensijų pakopoje sukaupti pinigai ir ar jie bus paveldimi.

Nuo sausio turime pusę metų apsispręsti, ką daryti su savo pensija: kaupti papildomai antroje pakopoje ar ne, mat visi jaunesni nei 40 metų yra savaime įtraukti į kaupimą, nebent per pusę metų to atsisakys.

DELFI tęsia laidų ir straipsnių ciklą ir šįkart pateikia atsakymus, koks bus sukauptų pinigų išmokėjimas jau sulaukus pensinio amžiaus.

„Sodros“ pensiją gaus visi, nepriklausomai nuo to, ar kaups papildomai

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis visų pirma pabrėžė, kad kaupimo antroje pakopoje jokiu būdu nereikėtų painioti su „Sodros“ senatvės pensija, kurią gaus visi reikiamą darbo stažą sukaupę gyventojai, nepaisant to, ar jie kaupia antroje pakopoje, ar ne.

„Pensijų sistema sudaryta iš trijų pakopų. Pirma pakopa – tai „Sodros“ senatvės pensija, kurią garantuotai užsitikrins visi, mokantys mokesčius. Šiuo metu vidutinė „Sodros“ senatvės pensija siekia apie 330 eurų.

Antra pakopa – iš dalies valstybinė, iš dalies privati pensija. Tai papildomas kaupimas iš savo pinigų, prisidedant valstybei, nes ji prideda savo įmokos dalį iš valstybės biudžeto, todėl valstybė ir nustato tam tikras taisykles, kaip mes gausime tuos pinigus sulaukus pensinio amžiaus.

Trečia pakopa – visiškai privatus kaupimas, kurį valstybė irgi skatina, taikydama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą“, – aiškino jis.

Pensijų reforma susijusi būtent su antra pakopa, kai visi kaupiantys maksimaliai, t. y. per mėnesį skiriantys 3 proc. nuo atlyginimo kaupimui, yra paskatinami valstybės pridedant 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Jau yra žinoma, kad šiais metais ši suma sudarys 16,4 euro, taigi kaupiantys maksimaliai kas mėnesį gaus šį priedą iš valstybės „dovanų“.

Sukaupę iki 3000 eurų pinigus gaus iškart

Kadangi, kaip S. Jarmalis minėjo, kaupimas pensijai antroje pakopoje yra remiamas valstybės, tai valstybė nustato aiškias taisykles, kaip tie pinigai, sulaukus pensinio amžiaus, bus išmokėti.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo kaupti antroje pakopoje pradėjo vėlai ir iki pensinio amžiaus nespėjo sukaupti reikšmingos sumos – sukaupė tik iki 3000 eurų, jis ją gaus vienkartine išmoka. Jeigu sukaupė daugiau – pasiimti pinigų iškart jis negalės.

„Reikia suprasti esmę, kad pats kaupimo principas valstybės požiūriu yra ne tam, kad žmogus gautų iškart didelį kapšą pinigų kelionei aplink pasaulį, bet kad žmogus gautų didesnę pensiją. Tai jeigu sukaupta suma labai maža, pavyzdžiui, iki 3000 eurų, kas yra juokas pro ašaras, visa sukaupta suma ir bus išmokama“, – sako jis.

Taigi jeigu žmogus pradėjo kaupti antroje pakopoje vėlai, pavyzdžiui, likus 5 metams iki pensinio amžiaus, jis veikiausia sukaups nedidelę sumą. Jeigu ji bus mažesnė nei 3000 eurų – ją pensijų fondas išmokės vienkartine išmoka.

Sukaupę nuo 3 iki 10 tūkst. eurų gaus periodines išmokas

Jeigu asmuo sukaups didesnę sumą – nuo 3000 iki 10 000 eurų, jam bus mokamos periodinės išmokos.

„Ši suma jau šiek tiek ženklesnė, todėl žmogus išmoką gaus ne viena suma, o kaupimo bendrovė sumą išmokės periodinėmis išmokomis, pavyzdžiui, kas mėnesį. Įstatyme nustatyta, kad išmokos išmokamos ne rečiau nei kas 3 mėnesius“, – pasakoja S. Jarmalis.

Jeigu atsitiktų taip, kad žmogus iškeliaus anapilin anksčiau, sukauptą sumą galės paveldėti jo artimieji.

Tačiau reikia įsidėmėti, kad išmokos bus mokamos tol, kol baigsis sukaupta suma. Taigi jeigu asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens labai ilgai, pavyzdžiui, iki 100 metų, jis gaus išmokas, kol baigsis jo sukaupti pinigai, o likusį gyvenimą turės tenkintis „Sodros“ senatvės pensija.

Sukaupę daugiau nei 10 tūkst. privalės pirkti anuitetą

Jeigu asmuo pradės kaupti anksti, veikiausia jis sukaups daugiau nei 10 000 eurų. Tada jis privalės pirkti anuitetą, kuris yra dviejų rūšių.

„Anuitetas yra periodinė išmoka iki gyvos galvos. Riziką, kaip ilgai žmogus gyvens, prisiima anuiteto mokėtojas.

Ką reiškia nusipirkti anuitetą – tai reiškia, jog ateini į anuiteto mokėjimo bendrovę, atneši visą sukauptą pinigų sumą ir įstaiga tau pasako, kad už šią sumą ji gali mokėti atitinkamas periodines išmokas iki gyvos galvos.

Tuose išmokų dydžiuose jau yra įvertinta rizika, kiek žmogus gyvens, administravimo sąnaudos ir pan.“, – sako S. Jarmalis.

Jis pripažįsta, kad žmones labiausia piktina, jog sukaupusiems daugiau pinigų nei 3000 eurų, neleidžiama pasiimti šios sumos iškart.

„Tačiau kaip ir kalbėjome, valstybė svariai prisideda prie kaupimo, todėl ir sako: mūsų problema – skurdas senatvėje, norime, kad jis sumažėtų, todėl mes tau padedame dabar, prisidedami prie kaupimo, bet tu gausi didesnę pensiją, o ne kruizą aplink pasaulį.

Juk pats žmogus gali kaupti kur nori, bet jei dalyvauja šioje sistemoje – t. y. antroje pakopoje, valstybė jį skatina, todėl pati ir sako sąlygas“, – aiškina.

Anuitetų rūšys: kaip pasirinkti

Anuitetas, kurį privalės pirkti visi, sukaupę daugiau nei 10 tūkst. eurų, yra dviejų rūšių: paprastas (standartinis) arba atidėtasis.

Paprastas anuitetas yra nepaveldimas. Taigi jį perkantis žmogus lyg lošia loterijoje. Jeigu jis, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens dar ilgai – jis išloš, mat jam periodinės išmokos bus mokamos iki gyvos galvos, nors jo sukaupti pinigai gal jau bus seniai pasibaigę.

Tačiau jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus gyvens neilgai, pavyzdžiui, porą metų – jis pralaimės, nes likusios jo sukauptos sumos niekas nepaveldės.

Taip yra, nes anuiteto teikėja prisiima riziką, pažadėdama mokėti žmogui išmokas nepaisant to, kiek jis gyvens. Dėl šios rizikos prisiėmimo, likę pinigai bus nepaveldėti.

Būtent dėl to gyventojams siūloma rinktis kitą – atidėtąjį anuitetą.

„Atidėtasis anuitetas išsprendžia paveldimumo problemą. Yra paskaičiuota, kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus vidutiniškai dar gyvena apie 20 metų – maždaug iki 85 metų. Tokia yra statistika.

Taigi atidėtuoju anuitetu siūloma didžiąją dalį jo sukauptų pinigų išmokėti iki 85 metų. Jeigu žmogus mirs anksčiau – suma, kuri buvo apskaičiuota išmokėti iki 85 metų, bus paveldima.

Jeigu žmogus sulauks 85 metų ir gyvens ilgiau, jam ir toliau bus mokamos išmokos iki gyvos galvos“, – sako S. Jarmalis.

Tačiau pažymėtina, kad tikslios dalys, kokią sumą anuitetą teikianti įstaiga išmokės iki 85 metų ir po 85 metų dar nėra nustatyta. Tai tikimasi padaryti šiais metais.

Tačiau manoma, kad kaupiantysis 10–15 proc. sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Taigi iki 85 metų jam bus išmokėta apie 85–90 proc. jo sukauptos sumos, o jam mirus iki 85 metų, likusi suma iš tų 85–90 proc. bus paveldima.

Jei pensijų anuiteto gavėjas mirs vėliau nei 85 metų, sutartis pasibaigs ir išmokos niekam nebus mokamos.

Loterija ar draudimas?

Pasirinkti anuitetą žmogus turės sulaukęs pensinio amžiaus. Sprendimas nėra paprastas, mat tai lyg loterija – niekas negali žinoti, kiek dar ilgai asmuo gyvens, sulaukęs pensinio amžiaus.

Jeigu gyvens ilgai – jis išloš pirkdamas standartinį anuitetą, kuris veikiausia bus pigesnis nei atidėtasis, nes išmokas gaus iki gyvos galvos, nors jo sukaupti pinigai gal ir bus baigęsi.

Jeigu gyvens trumpai, jis pralaimės, nes jo sukauptų pinigų niekas nepaveldės, jie liks pas anuiteto teikėją.

Tačiau S. Jarmalis nesutinka, kad tai it loterija: „Pavadinčiau tai draudimu. Tai tas pats kaip drausti automobilį. Avariją gal 1 per 10 metų galime padaryti, o galime ir išvis nepadaryti. Bet jeigu vis dėlto taip atsitiktų, aš būsiu ramus, kad sumokės draudimo bendrovė ir man nereikės staiga imti kokio greitojo kredito.“

Anot jo, sprendimą, kurį anuitetą pasirinkti, gali lemti daugybė veiksnių, pavyzdžiui, kokia yra žmogaus sveikata, nes nuo to priklauso, kiek ilgai, tikėtina, jis gyvens, ar asmuo turi paveldėtojų, nes jei neturi – jam geriausia rinktis paprastąjį anuitetą.

Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad dabartinės nustatytos sumos, nuo kurių priklauso, kaip bus išmokėti antroje pakopoje sukaupti pinigai, kis dėl pinigų nuvertėjimo.

„Įstatyme numatyta, kad tos sumos, priklausomas nuo pinigų vertės, gali būti indeksuojamos kas penkerius metus. Vadinasi, jeigu dabar sukaupus iki 3000 eurų asmuo gaus vienkartinę išmoką, ta suma po 20 metų gali būti jau ne 3000, o, pavyzdžiui, 5000 eurų, nes po 20 metų tie pinigai bus verti mažiau“, – atkreipia dėmesį.

Pats jis pripažįsta, kad pasirinktų atidėtąjį anuitetą.

„Manau, kad greičiausia pasirinksiu atidėtąjį anuitetą. Niekas negali pasakyti, kaip bus, gali būti visaip, bet būtent dėl galimybės užsitikrinti garantiją – išmokų mokėjimą iki gyvos galvos ir tai, kad jeigu ką tie pinigai liks mano šeimai, rinkčiausi šį variantą“, – pripažįsta jis.