Bendras rodiklis
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje šiek tiek pagerėjo (nuo -8 iki -6). Tačiau jis vis dar neperžengė nulio ribos, o iki prieškrizinių 2007-ųjų, kada buvo pasiekęs +9, dar toli, rodo Statistikos departamento duomenys.
Namų ūkių finansinė padėtis
Per metus Lietuvoje sumažėjo teigiančiųjų, kad išleidžia viską, ką gauną (nuo 54 iki 47 proc.). Tuo metu teigiančiųjų, kad truputį sutaupo padaugėjo (nuo 34 iki 43 proc.).
2018 metais šalyje daugėjo asmenų, kurie sakė, kad jų finansinė padėtis gerėja (nuo 12 iki 19 proc.). Sakančiųjų, kad ji blogėja – mažėjo (nuo 30 iki 22 proc.)
Lietuvoje šiek tiek augo dalis tų, kurie mano, kad niekas nesikeičia (nuo 49 iki 55 proc.). Daugėjo ir tų, kurie teigė, kad niekas nesikeis ir ateityje (nuo 52 iki 59 proc.).
Šalies ekonominė padėtis
Šiemet Lietuvoje daugėjo asmenų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerėja (nuo 17 iki 24 proc.). Galvojančių, jog situacija blogėja mažėjo (nuo 35 iki 24 proc.).
Tuo pačiu metu augo dalis tų, kurie sako, kad niekas nesikeičia (nuo 37 iki 43 proc.)
Per 2018-uosiusius tiek pagerėjimo, tiek pablogėjimo besitikinčiųjų dalys beveik nepasikeitė.
Kainų pokyčiai
2018 metais vis daugiau apklaustųjų pradėjo teigti, kad kainos tampa pastebimai aukštesnės (nuo 43 iki 48 proc.).
Tačiau mažėjo tų, kurie mato daug aukštesnes kainas ir daugėjo sakančiųjų, jog kainos tik truputį aukštesnės.
Iš esmės niekas nesako, kad kainos Lietuvoje žemėja. Kainų mažėjimo niekas nesitiki ir 2019 metais.
Dauguma apklaustųjų tvirtina, kad kainų augimas išliks toks pats. Tik paskutinį 2018 metų mėnesį padaugėjo teigiančių, kad kainų augimas spartės (iki 25 proc.), o manančių, kad kainos augs lėčiau sumažėjo (iki 18 proc.).
Pirkiniai
Per pastaruosius metus Lietuvoje daugėjo gyventojų, manančių, kad dabar yra tinkamas metas įsigyti didesnius pirkinius, pavyzdžiui, baldus ar buitinę techniką (nuo 23 iki 28 proc.).
Dauguma gyventojų mano, kad kitais metais pinigų sumos, kurias jie išleis tokiems pirkiniams bus tokios pačios kaip ir šiemet.
Didžioji dauguma lietuvių neturi planų artimiausiu metu investuoti į būstą, tai daryti nusiteikę tik 1 proc. apklaustųjų.
Iš esmės nesikeitė dalis tų, kurie galvoja apie savo namų remontą. Nesikeičia ir tai, kaip gyventojai vertina tikimybę nusipirkti automobilį.
Taupymas ir bedarbiai
Lietuvoje daugėja žmonių, kurie galvoja, kad dabartinis metas yra gana geras taupyti (nuo 30 iki 41 proc.). Taip pat mažėja sakančių, kad dabar metas taupyti labai nepalankus (nuo 43 iki 36 proc.).
Auga dalis teigiančiųjų, kad gana tikėtina, jog 2019 metais jie kiek nors sutaupys (nuo 32 iki 38 proc.).
Prognozuodami, kaip keisis darbo neturinčiųjų skaičius Lietuvoje, apklaustieji per metus nuomonės beveik nepakeitė. Dauguma jų ir toliau mano, kad šis rodiklis išliks nepakitęs.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
