DELFI pateikia, kokie pagrindiniai pokyčiai įvyksta jau nuo šių metų.
Didėjantys atlyginimai dėl mokesčių reformos
Nuo šiandien oficialiai mažinama dirbančiųjų mokestinė našta. Dėl mokesčių reformos bus apjungiami darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai konsoliduojant juos darbuotojo pusėje. Atlyginimai „ant popieriaus“ padidės 1,289 karto. Dėl to keisis gyventojų pajamo mokesčio (GPM) tarifas, socialinio draudimo įmokos. Dėl šių pokyčių atlyginimas „į rankas“ išliks toks pat, tačiau jį padidins plečiamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Skaičiuojama, kad atlyginimai turėtų augti maždaug nuo 18 iki beveik 60 eurų.
Sujungiant mokesčius GPM didėja 5 proc. punktais iki 20 proc., taip pat įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms – 2019 m. 120 vidutinių darbo užmokesčių. Socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą tarifas siekia 19,5 proc. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažėja iki 1,47 procento. NPD padidėjo iki 300 eurų, 2020 metais didės iki 400 eurų, o 2021–aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, šiemet sudarys 2 vidutinius darbo užmokesčius.
Didėja minimali mėnesio alga
Šiais metais 30 eurų padidėja ir mokama minimali mėnesio alga (MMA), t.y. dabar ji siekia 430 eurų pagal senąją mokesčių sistemą. Pagal naująją „ant popieriaus“ ši suma atrodys kaip 555 eurų.
Minimalusis valandinis atlygis bus padidintas iki 2,63 eurų, pagal naująją mokestinę sistemą ši suma sieks 3,39 eurus.
Skaičiuojama, kad šiems pokyčiams prireiks 13 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Remiantis Darbo kodeksu, minimali mėnesio alga darbuotojui gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
Padidinamos algos valstybės tarnautojams
Šiais metais šiek tiek padidėja pareiginės algos bazinis dydis, kuris naudojamas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams (tarp jų ir mokytojams, socialiniams darbuotojams), politikams, teisėjams. Jis didėja 1,71 euru, t.y. nuo 132,5 eurų iki 134,21 euro. Pagal naująją mokesčių sistemą ši suma bus 173 eurai. Valstybės biudžete šio sprendimo įgyvendinimui skiriama 33,4 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų ir karių atlyginimai padidėtų nuo 8 iki 55 eurų (nuo mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo specialisto iki Konstitucinio Teismo Teisėjo).
Didėja vaiko pinigai
Nuo šios dienos 20 eurų padidėja vaiko pinigai. Dabar kiekvienam vaikui bus mokama 50 eurų, o kiekvienam neįgaliam vaikui – iki 69,92 eurų.
Gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams prie vaiko pinigų bus mokama papildoma 20 eurų dydžio išmoka. Tai reiškia, kad gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka kiekvienam vaikui sieks po 70 eurų. Gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų priklausomai nuo šeimos sudėties.
Neįgalumą turintiems vaikams universali išmoka kitais metais sieks 69,92 eurų, o gausios ar nepasiturinčios šeimos neįgaliam vaikui bus mokama 20 eurų papildoma išmoka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad jeigu tėvai jau yra pateikę prašymą šiai išmokai gauti, naujo prašymo teikti nereikia. Naujas prašymas turėtų būti teikiamas tais atvejais, jei šeimoje pasikeitė aplinkybės: pavyzdžiui, gimė dar vienas vaikas, šeima tapo gausi arba sumažėjo vidutinės pajamos vienam šeimos nariui.
Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų. Išmoka vaikui gali būti mokama ir iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Didinamos pensijos ir priemokos
Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ mokamos pensijos yra indeksuojamos ir šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 Eur turint pilną stažą.
Nuo sausio 1 dienos taip pat mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.
Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.
Be to, nuo šiandienos įsigalioja pensijų sistemos reforma. Sistemos – 2+2+2 ir 2+0+0 nebelieka. Gyventojai nuo sausio mokės 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio įmokas į pensijų kaupimo fondą, o valstybė pridės 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio vidurkio – 16,4 euro. Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus mokėjo tik „Sodros“ įmokas ir lėšų nuo savo darbo užmokesčio nepridėjo (2+0+0), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 1,8 proc. darbo užmokesčio. Įmoka kasmet palaipsniui didės, kol pasieks 3 proc.
Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus prisidėjo ir lėšomis nuo savo darbo užmokesčio (2+2+2), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 3 proc. darbo užmokesčio.
Jeigu šie gyventojai norėtų kaupime nebedalyvauti, jie turėtų apie tai informuoti savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 d. ir tuomet galėtų su visa sukaupta suma grįžti į „Sodrą“.
Gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvauja ir yra jaunesni nei 40 metų, yra įtraukiami į pensijų kaupimą ir atsitiktine tvarka priskiriami vienai iš penkių pensijų kaupimo bendrovių. Šie gyventojai yra įtraukiami, jeigu jie sausio 2 dieną jie yra Lietuvos gyventojai, turi darbą ar vykdo bet kurią savarankišką veiklą. Į kaupimą taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie dalyvavimą sustabdė 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus. Įmokas nuo savo darbo užmokesčio į pensijų kaupimo fondus pradės šie įtrauktieji pradės mokėti nuo liepos.
Jeigu šie gyventojai nori dalyvauti kaupime, jiems nieko daryti nereikia. Įmokos dydis bus 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio ir kasmet palaipsniui didės, kol pasieks 3 proc. Į kaupimą įtraukti gyventojai, dalyvauti gali atsisakyti. Jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“ prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui pateikę atitinkamą prašymą iki birželio 30 d.
Kadangi nuo šiol į pensijų kaupimo fondus nebebus pervedamos „Sodros“ įmokos, dėl kaupimo „Sodros“ senatvės pensija nebemažės. Žmogus kaups tik iš savo darbo užmokesčio ir valstybės paskata.
Pradėkite kaupti kvitus už už auklių ir meistriukų paslaugas
Nuo šių metų visi, kurie įsigyja nepilnamečių vaikų iki 18 metų priežiūros paslaugas, ar pastatų bei kitų statinių apdailos, remonto, o taip pat ir lengvųjų automobilių remonto paslaugas, galės susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Dėl to verta kaupti kvitus gaunamus už šias paslaugas. Skaičiuojama, kad dėl to šios paslaugos gali brangti iki 30 proc.
Maksimali išlaidų suma, nuo kurios galės būti susigrąžinta dalis GPM už minėtas paslaugas, yra 2 tūkst. eurų. Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų, jei jo pajamos buvo apmokestintos 20 proc. GPM tarifu. Bendra išlaidų (įskaitant įmokas už studijas, profesinį mokymą, gyvybės draudimo įmokos ar įmokos į pensijų fondus įmokas bei palūkanas už iki 2009 01 01 paimtą gyvenamojo būsto kreditą), kuriomis gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, suma negalės viršyti 25 procentų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.
Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad lengvata pasinaudoti bus galima tada, jei minėtus darbus atliks ir paslaugas suteiks Lietuvoje registravęs veiklą gyventojas ar įmonė, o pirkėjas turės darbų ar paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Pirmąsyk susigrąžinti dalį sumokėto GPM gyventojai galės 2020 m., pateikę metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus. Prie jos reikės pridėti skenuotus ar fotografuotus minėtų paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Gyventojai, kurie nenori patys pildyti metinių pajamų deklaracijų ir pageidauja, kad preliminarias deklaracijas jiems parengtų VMI, apie savo patirtas išlaidas informaciją jau nuo 2019 m. galės mokesčių administratoriui teikti pranešimu. Gyventojų pateiktus duomenis apie išlaidas VMI jiems perkels į atitinkamų metų preliminarią gyventojo pajamų deklaraciją ir ją beliks pateikti. Pranešimai apie patirtas išlaidas su paslaugos suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais galės būti teikiami tik elektroniniu būdu, per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.
Gyventojai, kurie užsiima šia veikla nebegalės dirbti su verslo liudijimu. Perėjimas į kitą veiklos formą turės būti atliktas iki 2019 m. liepos 1 dienos.
PVM lengvatos laikraščiams ir malkoms
Seimas su biudžetu nusprendė, kad vietoje šiuo metu galiojančio 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo dabar galios 5 proc. tarifas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams. Dėl to valstybės biudžeto pajamos sumažėtų 2 mln. eurų.
Taip pat jau nuo šių metų vietoje 21 proc. PVM tarifo malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bus taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl to biudžetas neteks 7 mln. eurų pajamų.
Šia PVM lengvata galės pasinaudoti tik tie, kurie perka malkas iš PVM mokėtojų ir naudoja savoms reikmėms. Tai yra, lengvata bus taikoma kai malkos perkamos iš urėdijos ar įmonių bei fizinių asmenų. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad kai malkos bus perkamos iš prekybininkų, dirbančių su verslo liudijimais ir nesančių PVM mokėtojais, tuomet dar nėra nustatytos naujos tvarkos.
Brangs stiprūs alkoholiniai gėrimai
Nuo šių metų kovo 1 dienos 10 proc. padidės akcizas etilo alkoholiui. Pagal priimtus pakeitimus akcizo tarifas etilo alkoholiui didės nuo 1 665,04 iki 1 832 eurų už produkto hektolitrą. Skaičiuojama, kad dėl to 0,5 litro stiprus alkoholinis gėrimas vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro. Valstybės biudžetas dėl šio pokyčio papildomai gaus apie 5 mln. eurų.
Kyla elektros ir dujų kainos
Nuo šių metų už elektros ir dujų paslaugas mokėsime 12–18 proc. daugiau. Buitiniams elektros vartotojams vieno laiko zonos tarifo „Standartinis” kaina kils 15 proc. nuo 11,3 centų ir sieks 13 centų už kilovatvalandę (kWh). Dieninis tarifas vietoje 12,2 cento už kWh sieks 14,3, naktinis – vietoje 9,1 ct/kWH kainuos 10 ct/kWh. Plano „Namai” pastovi dedamoji nebrangs ir toliau kainuos 3 eurus per mėnesį. Tuo metu vienos laiko zonos tarifas brangs 17,5 proc. ir sieks 11,4 cento už kWh vietoje buvusių 9,7 ct/kWh, dviejų laiko zonos dieninė dedamoji – 20,4 proc. ir sudarys 12,4 cento už kWh vietoje 10,3 ct/kWh. Naktinė dedamoji brangs 11,1 proc. ir sieks 9 centus už kWh vietoje 8,1 ct/kWh.
Plano „Namai plius” pastovios dedamosios kaina taip pat išliks tokia pati – 6 eurai per mėnesį. Vienos laiko zonos tarifo kaina pakils 18,5 proc. ir sudarys 10,9 cento, dviejų laiko zonų dedamoji brangs 20,4 proc. ir sudarys 11,8 cento, naktinė dedamoji brangs 11,5 proc. ir sudarys 8,7 cento už kWh.
Gyventojams, kurie gamtines dujas naudoja maistui ruošti ir per metus suvartoja iki 300 kubinių metrų, dujos šiuo metu kainuoja 0,59 Eur už kubą. Nuo kitų metų pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams – kaina didės iki 66 centų už kubą.
Daugiau nei 300 kubinių metrų per metus suvartojantiems klientams kubinis metras dujų kainuoja 0,39 Eur už kubą. Šiems vartotojams nuo sausio kaina kyla iki 46 centų už kubinį metrą. Daugiau nei 20 000 kubinių metrų suvartojantiems klientams kaina kyla nuo 0,38 Eur už kubinį metrą iki 0,45.
