Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, parduotuvėse apsilankome vidutiniškai kas pusantros dienos.
Maža to, šiemet į jas keliaujame dažniau nei anksčiau. Lietuvoje vidutinis apsipirkimų skaičius šiemet yra pakilęs aukščiausiai. 2016 metais šalies parduotuvėse klientai lankėsi apie 19,6, 2017 – 20,1, o šiemet – jau 20,5 karto per mėnesį.
Ieškome geriausių kainų
„Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp sako, kad tokį dažną lankymąsi parduotuvėse lemia būtent tai, kad pirkėjai ieško geriausios kainos.
„Lietuvos pirkėjai Europoje pasižymi viena jautriausių reakcijų į kainų pokyčius ir nepavargsta ieškoti patraukliausio kainų bei kokybės santykio, taip pat – planuoja savo apsipirkimus, todėl vidutinio dydžio parduotuvės (angl. supermarkets) šiemet sulaukia daugiausiai – arba vidutiniškai 12-os vieno pirkėjo apsilankymų per mėnesį.
Tuo metu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad lietuviams paprasčiausia labai patogu lankytis parduotuvėse.
„Prekybos centrų tankis yra gana didelis, ir jie dažniausiai yra arti gyvenamosios vietos, priešingai, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur nuvažiuoti į didesnį prekybos centrą reikia susiruošti, todėl dažniausiai tai daroma kartą per savaitę. Čia mes turime daugybę miesto centruose įsikūrusių prekybos centrų, ir juos pasiekti daug lengviau.
Kitas svarbus aspektas, kad daugeliui lietuvių tai ne tik būdas nueiti apsipirkti, bet ir praleisti laisvalaikį, nes dažnai tai ne tik parduotuvės, bet įvairiausios laisvalaikio praleidimo formos: ir kino teatrai, ir ledo arenos, ir vaikų žaidimų aikštelės ir kitokios pramogos, kurios ypač populiarios žiemą. Čia gal nėra labai džiuginantis faktas, norėtųsi, kad laisvalaikį leistume teatruose, sporto klubuose, parkuose ar kultūros renginių vietose, bet tokia realybė“, – sakė jis.
Kaltos pilnėjančios piniginės
Ekonomistas mano, kad šiemet fiksuojamas didžiausias apsilankymų skaičius parduotuvėse, nes gyvename geriau, vadinasi, ir į parduotuves keliaujame dažniau.
Didėjo senatvės pensijos 14 proc., todėl didelė dalis gyventojų turi daugiau pajamų, daugiau galimybių išleisti pinigus, tuo pačiu metu ir vartotojų lūkesčiai yra arti aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį. Vadinasi, lietuviai ne tik džiaugiasi išaugusiomis pajamomis, bet mano, kad jos nesumažės ateityje, todėl tuos pinigus ir leidžia“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Pamėgo degalines
Anot I. Lepp, didieji parduotuvių formatai modernioje prekyboje išlieka pagrindiniai, į kuriuos atvyksta pirkėjai, planuojantys ir perkantys ilgesniam laikotarpiui.
Iš kitos pusės, kaip ir Vakarų šalyse gana aktyviai populiarėja greito ir patogaus apsipirkimo taškai kaip degalinių parduotuvės, kurie traukia pirkėjus, norinčius apsipirkti čia ir dabar, taip pat greitai suvartoti.
Šiemet, palyginti su 2017 metais, degalinių parduotuvėse pirkėjų padaugėjo 1 punktu iki 3,6 karto ir tai buvo didžiausias augimas kartu su išparduotuvėmis. Iškart vartoti paruošto maisto paklausos augimą ypač palaiko jauniausi, tūkstantmečio arba Y kartos atstovai.
Be to, tokio tipo parduotuvės aktualios ne tik žmonėms, nenorintiems gaminti, bet ir tiems, kurių gyvenamasis plotas yra sąlyginai mažas, nesudarantis sąlygų sandėliuoti daug ir įvairių maisto atsargų“, – teigia I. Lepp.
N. Mačiulis mano, kad prie augančio apsipirkimo degalinėse populiarėjimo prisidėjo pačių degalinių transformacija.
„Degalinėse labai išaugo asortimentas, galima gauti įvairesnio karšto maisto, todėl nenorintys gaišti valandos ar pusvalandžio parduotuvėje, gali greičiau tą padaryti sustodami degalinėje. Nors tai yra brangiau, jie vertina savo laiką ir nenori trintis parduotuvėse“, – sako jis.
