V. Sinkevičius posėdyje priminė, kad teikiamais teisės aktų pakeitimais siūloma, jog įmonių pavadinimai galėtų būti sudaromi ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinių asmenų pavadinimų sudaryti užsienio kalba neleidžiama, išskyrus, kai pavadinimai susiję su užsienio juridiniais asmenimis. Tačiau prekės ženklams šis reguliavimas negalioja.

„Sudaryta dirbtinė kliūtis. (...) Turime netgi valstybės įmonę „Litexpo“, kuri yra registruota iki 1995 metų - iki atitinkamo įstatymo įsigaliojimo. Ji sėkmingai veikia, ir nemanau, kad daro žalą mūsų kalbai.

Virginijus Sinkevičius

Aš labai gerbiu ir myliu mūsų kalbą, taip pat kaip ir jūs, tačiau manau, kad sudaromos dirbtinės kliūtys verslui tik apsunkina jo galimybes. Ypač matant, kaip keičiasi verslas, kuriasi startuoliai, kurie yra orientuoti išskirtinai ne į Lietuvos rinką, o į eksportą“, - kalbėjo ministras.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sakė, kad, komisijos nuomone, lietuvių kalboje visiškai pakanka išteklių sudaryti įvairiems įmonių pavadinimams.

„Galimi ne vien lietuviški pavadinimai, bet ir dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatiškai panašūs į lietuvių kalbą. Galimi dviejų antikinių kalbų - graikų ir lotynų kalbų žodžiai. Galimi taip pat įvairūs simboliniai pavadinimai. Ir to, mūsų galva, turėtų visiškai pakakti.

Mes primename, kad Konstitucija iš esmės draudžia bet kokį veiksmą, kuris teisės aktais suteiktų nevalstybinei kalbai prioritetą prieš valstybinę kalbą. Šiuo atveju, jeigu būtų priimta tokia pataisa, tai motyvacija vartoti lietuvių kalbą ir sudaryti įmonės pavadinimus, be abejo, sumažėtų. Mūsų manymu, toks veiksmas tiesiog negalimas. „Maxima“ lotyniškas pavadinimas, jis galimas visiškai“, - teigė A. Antanaitis.

Agnė Širinskienė

Komiteto narys Vitalijus Gailius stebėjosi argumentu, kad esą sumažėtų motyvacija vartoti lietuvių kalbą.

„Pagrįskite tą teiginį, jeigu galite“, - prašė V. Gailius.

„Mes visi pastebime anglų kalbos skverbimąsi į mūsų viešąjį gyvenimą, ir vis labiau stengiamasi sudaryti įmonių pavadinimus nevalstybine kalba. Tai dabar mes dargi paskatintume šį procesą. Tačiau mes neturime pavyzdžių, kokiai įmonei šitas draudimas konkrečiai sutrukdė“, - sakė Kalbos komisijos vadovas.

„Tikiu, kad komisija nebus išsamiai susipažinusi, nes ne verslo plėtra yra jų darbo prioritetas. Per 2017 metus 13 proc. netinkamų pavadinimų buvo būtent atmesta komisijos, nes registruojant pavadinimą reikia jį suderinti su komisija. Pavyzdžiai labai paprasti: „Antique Store“, „Royal Boxing Club“, „Finwell“, „Global Trading Partner“ ir panašiai“, - vardijo V. Sinkevičius.

A. Antanaitis į tai atsakė, kad šie pavadinimai iš tiesų nebuvo nei lietuvių, nei lotynų, nei graikų kalbų žodžiai, dėl to komisija pasielgė pagal įstatymą.

Vitalijus Gailius

Šis Ūkio ministerijos pasiūlymas registruotas prieš daugiau nei metus. Seimas siūlomiems įstatymų pakeitimams yra pritaręs po pateikimo pernai lapkritį. Pagrindiniu komitetu svarstant klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau komitetas ir dabar nenori skubėti priimti sprendimo. Neigiamą išvadą dėl teisės aktų pakeitimų yra pateikęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Dėl to norima į visa tai atsižvelgti prieš pratęsiant diskusijas.

„Ar verslui tikrai kažkas atsitiks nepataisoma, jeigu komitetas padarys poros savaičių pertrauką ir pataisys tas Civilinio kodekso pataisas pagal tai, ką sako Teisės departamentas, ir sprendimą priimtume vėliau?“ - klausė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

„Verslas prisitaikys prie tokio reguliavimo, koks bus, o galutiniu atveju - persiregistruos kaimyninėje valstybėje ir sumokės mokesčius ten“, - sakė ūkio ministras.

Komitetas balsavo, kad svarstyme reikėtų padaryti pertrauką. Kitą kartą prie šio klausimo komitetas žada grįžti sausio pradžioje, po to įstatymo pataisos keliaus į Seimo plenarinių posėdžių salę.