Centrinis bankas prognozuoja, kad 2019 metais darbo užmokestis turėtų padidėti 6,9 proc. Tuo metu infliacijos prognozė kitiems metams – 2,4 proc. Nedarbo lygis 2019 metais turėtų pasiekti 6,1 proc.
„Svarbia ekonomikos augimo varomąja jėga ir toliau bus vidaus vartojimas, kurį skatina kylantis darbo užmokestis ne tik privačiajame, bet ir viešajame sektoriuje bei didinama minimalioji mėnesinė alga. Eksportas ir investicijos augs lėčiau dėl pasaulinių prekybos tendencijų“, – trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Padidino infliacijos prognozę
Teigiama, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas toliau lemia sparčiai kylančius atlyginimus, tačiau kartu Lietuvos bankas stebi, kad įmonės turi sukaupusios didelius finansinius rezervus. Tai reiškia, kad jos gali rinktis, kaip toliau plėtoti verslą, – toliau kelti darbo užmokestį ar investuoti į kitas darbo našumą didinančias priemones.
Lietuvos bankas numato, kad atlyginimai šiemet augs 9,5 proc. – 0,8 proc. p. daugiau, nei prognozuota spalio mėn. Pokytį lėmė tai, kad faktinis jų augimas buvo didesnis, nei tikėtasi.
Darbo užmokestis ir toliau kils greičiau nei kainos, kurių raidą lems ir vidaus, ir išorės veiksniai. Bendrą kainų augimą palaikys kylančios darbo sąnaudos, kurios labiausiai didina paslaugų kainas. Pastarųjų didėjimas jau kurį laiką lemia maždaug trečdalį visos infliacijos.
Reikšmingą poveikį turės ir žaliavų kainos – nors pastaruoju metu pasaulinė naftos kaina gerokai mažėjo, vis dėlto šį rudenį naftos kaina eurais buvo vidutiniškai trečdaliu didesnė nei prieš metus, o tai didino kainas vartotojams. Kol kas numatoma, kad ateinančiais metais naftos kaina kils gerokai mažiau, nei šiemet, o tai slopins bendrąją infliaciją.
Daugiau neapibrėžtumo yra dėl maisto žaliavų kainų. Nors daugelis jų šiemet mažėjo, šios kainos gali pradėti kilti dėl šiemet vyravusių žemės ūkiui nepalankių orų. Pavyzdžiui, daržovių kainos jau gerokai pakilo, o tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių 2019 metų infliacijos prognozė padidinama nuo 2,2 iki 2,4 proc.
Darbo rinkos iššūkiai
Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas toliau mažės – šiais metais jis sudarys 6,3 proc., kitais – 6,1 proc. Esminės demografinės tendencijos ir jų keliami iššūkiai darbo rinkai nesikeičia – darbingo (15–64 metų) amžiaus gyventojų skaičius toliau mažėja.
Tai rodo, kad į pensiją išeina daugiau žmonių, nei įsilieja į darbo rinką. Šį efektą truputį mažina imigrantai, kurių daugiausiai atvyksta dirbti į transporto ir statybų sektorių.
Dėl lėčiau didėjančių investicijų, aktyviai skatinusių pasaulinę ūkio plėtrą 2017 metais, pasaulinė prekyba šiemet auga bemaž penktadaliu mažiau nei pernai. Dėl atsargesnių rinkų dalyvių lūkesčių, kuriuos lėmė suvaržymai tarptautinėje prekyboje, neramumų kai kuriose besivystančiose šalyse, ypač sulėtėjo euro zonos, NVS, besivystančių Azijos ir Lotynų Amerikos šalių tarptautinė prekyba.
Dėl to Lietuvos bankas mažina ir šių, ir kitų metų eksporto augimo prognozes. Tiesa, pažymėtina, kad iki šiol eksporto, ypač vietinės kilmės prekių, plėtra neatsilieka nuo užsienio paklausos. Tai rodo, kad Lietuvos gamintojų užsienyje užimama rinkos dalis po truputį didėja, numatoma, kad ši tendencija išsilaikys ir artimiausiu laikotarpiu.
