Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar civilinį ieškinį, visam milijoninės vertės turtui taikytas laikinas nuosavybių teisių apribojimas.
Tyrimo duomenimis, du vilniečiai į finansinės apgaulės schemą įtraukė savo pažįstamus ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Kauno bei Panevėžio. Įtariama, kad du vilniečiai kartu su savo bendrininkais pasinaudojo prekybos tinklais, vykdančiais mažmeninę prekybą kosmetika, sveikatos ir namų priemonėmis, taip pat reklamos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis.
Nustatyta, kad už suteiktas paslaugas (pagamintus lankstinukus, lipdukus, stendus su minėtų bendrovių prekių ženklais) PVM sąskaitas faktūras išrašė ne realiai paslaugas atlikusi bendrovė, o bendrovės, neturinčios darbuotojų, medžiagų ir įrangos tokioms paslaugoms suteikti.
FNTT tyrėjai nustatė, kad pasinaudojus sukčiavimo, įtraukiant jokios veiklos nevykdančias bendroves, schema buvo neteisėtai gauta daugiau kaip 2 mln. eurų lėšų. Įtariama, kad sukūrus veiklos nevykdančių bendrovių grandinę, buvo siekiama ne tik išgryninti pinigines lėšas, bet ir pateikti suklastotas deklaracijas mokesčių administratoriui bei nemokėti mokesčių.
Preliminariai skaičiuojama, kad bendrininkų grupė į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti daugiau kaip 250 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.
Nusikaltimo organizatoriai nuolatos keitė veiklos nevykdančias bendroves, jų akcijos buvo parduodamos trečiųjų šalių piliečiams arba anksčiau teistiems ir neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos asmenims.
FNTT tyrėjai atliko 20 kratų gyvenamosiose patalpose, darbo vietose ir transporto priemonėse. Jų metu rasti, kaip manoma, suklastoti dokumentai, kompiuteriai su tyrimui reikšmingais duomenimis.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
