Konstitucinis Teismas (KT) spalio 5 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl vienos iš Seimo narių grupės prašymo dalies, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kad jaunesni nei 40 metų pilnamečiai dirbantys asmenys kas trejus metus bus įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą su teise atsisakyti kaupti. Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė, kvestionuojama, ar ši nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, taip pat tam, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė gina vartotojų interesus.
KT pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė DELFI informuoja, kad šiais metais sprendimo, ar ši nuostata pažeidžia Konstituciją, nebus.
„Kadangi į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimo narių grupė, o ne visas Seimas, prašymas nagrinėjamas eilės tvarka, šiuo metu nagrinėjami anksčiau gauti prašymai. Kol kas neturime galimybės patikslinti, kada bus pradėtas nagrinėti prašymas ir kada gali būti priimtas sprendimas“, – informuoja ji.
Paskelbus neigiamą išvadą įstatymas nebetektų galios
G. Maksimaitytė komentuoja, kad bet kurio teisės akto likimas, kai jis ar jo dalis yra pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, yra vienas ir aiškus: įstatymas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, o KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.
„KT yra pažymėjęs, kad kiekvienas Seimo priimtas teisės aktas (jo dalis), KT nutarimu pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, be kita ko, Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas. Atitinkamam teisėkūros subjektui – Seimui – kyla konstitucinė pareiga pripažinti tokį teisės aktą (jo dalį) netekusiu galios arba (jeigu be atitinkamo tų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo negalima išsiversti) pakeisti jį taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams.
Bet ir tol, kol ši konstitucinė pareiga nėra įvykdyta, atitinkamas teisės aktas (jo dalis) jokiomis aplinkybėmis negali būti taikomas – šiuo atžvilgiu tokio teisės akto teisinė galia yra panaikinta“, – aiškina G. Maksimaitytė.
Tai reiškia, kad jeigu vis dėlto KT nutars, kad kas trejus metus vykdomas automatinis įtraukimas jaunesnių dirbančiųjų nei 40 prieštarauja Konstitucijai, pensijų reforma turėtų būti sustabdyta. Visgi, tam tikrais atvejais KT gali nuspręsti atidėti sprendimo paskelbimą, kad Seimas turėtų pakankamai laiko pataisyti įstatymą.
„Svarbu, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriuo teisės aktas (jo dalis) yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, teisės sistemoje gali atsirasti įvairių neapibrėžčių, teisinio reguliavimo spragų, net vakuumas. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tuomet būtina atitinkamą teisinį reguliavimą pakoreguoti taip, kad būtų pašalintos teisinio reguliavimo spragos, kitos neapibrėžtys, kad teisinis reguliavimas taptų aiškus, darnus.
Atsižvelgdamas į teisinę situaciją, kuri gali susidaryti iškart oficialiai teisės aktų registre paskelbus Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą, pvz., galimybę atsirasti teisės spragoms, prielaidoms pažeisti žmogaus teises ir Konstitucijos ginamas vertybes ir pan., Konstitucinis Teismas kartais atideda baigiamojo akto paskelbimą, kad įstatymo leidėjas turėtų pakankamai laiko pakoreguoti prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintą teisinį reguliavimą“, – plačiau paaiškina G. Maksimaitytė.
Tačiau daug laiko įstatymo pataisymui tikėtis nereikėtų.
„Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkamas teisėkūros subjektas vengia, delsia priimti atitinkamus teisės aktus, kuriais, vadovaujantis KT nutarimuose pateikta Konstitucijos nuostatų oficialia samprata. Kiekvienu konkrečiu atveju įstatymų leidėjas sprendžia, kaip įgyvendinti KT baigiamojo akto nuostatas“, – komentuojama portalui DELFI.
Kalbėta apie planą „B“
Dar spalio mėnesį DELFI pasiteiravus ministro Lino Kukuraičio, kas bus daroma, jeigu vis dėlto KT išvada bus nepalanki, šis teigė, kad yra ruošiamas planas „B“. Anot L. Kukuraičio, būtų stengiamasi, kad bendra sistema išliktų, žmonės turėtų galimybę kaupti papildomai su valstybės pagalba.
Daugiau detalių, koks galėtų būti tas planas „B“, Socialinė apsaugos ir darbo ministerija nepateikia.
„Būtų nekorektiška komentuoti, kas nutiktų, jei Konstitucinis Teismas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą, bet kuriuo atveju Konstitucinio Teismo nutarimai yra neskundžiami ir privalo būti vykdomi. Seimas turėtų pareigą pataisyti reformą, bet įmanomi įvairūs variantai – nelygu, kokią nuomonę išreikš Konstitucinis Teismas“, – DELFI teigė E. Samoškaitė.
Kubilius: galėjo palaukti išvados
Konservatorius Andrius Kubilius nesistebi, kad KT šiais metais išvados nepateiks. Anot jo tokių bylų nagrinėjimas užtrunka ir daugiau nei pusę metų. Nelinkęs jis ir prognozuoti, koks bus priimtas sprendimas, tačiau yra įsitikinęs, kad geriausia būtų buvę nukelti reformos įsigaliojimą ir sulaukti KT išvados.
„Būtų buvę geriau, jeigu būtų buvę daugiau laiko. Pavyzdžiui, jeigu įstatymai būtų pradėję galioti tik prabėgus metams, po jų priėmimo. (...) Jeigu valdantieji nebūtų taip skubėję, ar taip patys gąsdinęsi tų KT sprendimų, tai tokiu atveju galbūt būtų protingiau buvę sulaukti KT išaiškinimo ir tada pradėti įgyvendinti. (...) Kaip ir daugeliu kitų klausimų mokestinių, buvo pravaryta viskas buldozeriu nei Seime gerai išsidiskutavus, nei plačiau visuomenėje. Jau svarstymo metu keičiami kai kurie aspektai. Daug tokių dalykų, kas normaliame parlamente, normalioje politinėje sistemoje, diskusija dėl tokių pertvarkų vyksta nemažiau kaip metus, o dabar viskas padaryta per kelias savaites“, – DELFI komentavo A. Kubilius.
Vis dėlto jis nurodo, kad tai nebūtų kažkas unikalaus – ne pirmą kartą jau veikiant sistemai kažkuri jos dalis gali būti pripažinta kaip neatitinkanti Konstitucijos.
Dubnikovas: sistema jau ir taip stipriai „sudaužyta“
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas komentuoja, kad iš esmės automatinis įtraukimas – geras dalykas, tačiau ar valstybė turi teisę versti kaupti, lieka neatsakytu klausimu.
„Visi akivaizdžiai suvokia, kad artimiausius porą dešimtmečių valstybė juda senėjimo keliu, „Sodrai“ biudžetui bus sudėtinga užtikrinti didesnes pensijas. Kalbame apie 30– 40 proc. geriausiu atveju dabartinių pajamų. Tai šituo atveju privatus kaupimas tiesiog privalomas, kaip finansinė higiena – dantų valymas ir pan. Klausimas, ar valstybė gali priversti žmones valytis dantis? Toks teorinis klausimas, sudėtinga. Visi supranta, kad sveikas dalykas, bet gali sakyti, kad ir pažeidimas teisių.
Yra mechanizmas, kad žmogus gali tris kartus atsisakyti dalyvauti toje sistemoje. Tai kaip ir oponuoja, kad žmogus visgi turi teisę apsispręsti.
Viliuosi, kad nereikės dar kažkokių papildomų pakeitimų, nes ta sistema jau tiek stipriai sudaužyta, kad kai kurie žmonės yra nusivylę nestabilumu. Žmogus, kai priima sprendimą dėl savo ateities, kuri bus po 30 metų ir negali tikėtis net pusmečio stabilumo sistemoje, tai dažnai žmogus nusivilia vien dėl to, kad tų pokyčių buvo per daug“, – mano analitikas.
Jis tikisi, kad KT sprendimas užtikrins tam tikrą stabilumą sistemoje.
„Pakeitimai gal kelia tam tikrą viltį, kad galbūt dabar jau politikams bus išmuštas argumentas lįsti prie antros pakopos pensijų ateityje. Kiekvienoje naujai atėjusioje valdžioje atsiranda žmonių, kurie suabejoja sistema, mano, kad ją reikia pakrutinti, pajudinti. Galbūt tas išnyks. Nebeliks argumento, kad per „Sodrą“ dalyvaujama II pakopoje, o dabar jau tikrai savo pinigus asmuo skiria į pensinį fondą. Iš šios prizmės gal galima sakyti, kad startuoti ir pajudėti yra daug geriau nei stovėti ir amžinai diskutuoti. Jeigu pavyktų šioje vietoje kažkaip sustoti ir leisti tai sistemai pagyvuoti 10– 15 metų, pažiūrėti, kaip ji veikia, tada po truputį koreguoti. Tada būtų daug geresnis dalykas.
Tas KT sprendimas be abejo gali reikalauti kažkokių korektūrų, bet tos korektūros bus dėl automatinio įtraukimo buvimo ar nebuvimo. Sprendimas gali sukelti tam tikrų naujų abejonių, bet sprendimas įneša ir tam tikro stabilumo. KT yra tam tikras stabilumo garantas. Tas atsakymas ateityje sumažintų skaičių klausimų, kurie kyla politikų galvose. Net jeigu reikėtų pakeitimų, sakyčiau, kad tai irgi jau būtų gerai, nes apie tai jau būtų pasisakęs KT. Vienas ar kitas save vadinantis finansų analitiku nebekeltų klausimų dėl pensijų sistemos“, – svarsto M. Dubnikovas.
Analitikas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į kitą reformos punktą, kuris, jo manymu, ateityje tikrai sukels naują diskusijų bangą. Tai – anuitetai. Nutarta, kad nuo 2020 m. centralizuota anuitetų teikėja bus „Sodra“. Teigiama, kad toks sprendimas priimtas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės.
„Tai yra ganėtinai sudėtingas mechanizmas tuo, kad privačiai sukauptus pinigus „Sodra“ vėl pasiims į savo kontrolę. Tiek II, tiek III pakopoje žmonės kaupia ir įsivaizduoja, kad tai privatus kaupimas: aš sukaupiau ir aš kontroliuoju tuos pinigus taip, kaip aš juos noriu. Bet II pakopoje atsiranda momentas, kad mes juos turime atiduoti „Sodrai“ ir tada „Sodra“ sprendžia, kokiomis proporcijomis tuos pinigus aš turiu gauti. Čia atsiranda rizikingas dalykas, nes „Sodra“ visgi valdoma politikų ir politikai šioje vietoje gali valdyti išmokas.
Tai reiškia, kad jei dabar kalbama, kad „Sodra“ skaičiuos anuitetą ties 85 metais, kad žmogus išėjęs į pensiją dar 20 metų gyvens, skaičiuojama viena išmoka. Bet jei „Sodra” paskaičiuos, šaržuojant, kad žmogus tikėtinai gyvens iki 100 metų, tai išmoka iš sukauptų pinigų bus daug mažesnė, o žmogui mirus likusi neišmokėta pinigų dalis atiteks „Sodros“ biudžetui. Tada labai lengvai „Sodra“ gali pradėti reguliuoti tuos pinigus, ar vien balansuoti ir naudoti tam, kad patenkintų esamų pensininkų poreikį“, – sako M. Dubnikovas.
