„Europos Komisija atidžiai stebės, kaip Prancūzijos deficitą keičia prezidento E. Macrono priemonės“, - agentūrai AFP sakė P. Moscovici.
„Mes palaikome nuolatinius ryšius su Prancūzijos valdžios institucijomis“, - pridūrė P. Moscovici, kuris dalyvavo Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.
Europos Sąjungos nustatytos 3 proc. deficito ribos atitikimas buvo E. Macrono Europos strategijos pagrindas, siekiant laimėti galingo Berlyno pasitikėjimą ir jo paramą Bendrijos reformoms.
Prieš „geltonųjų liemenių“ protestus buvo tikimasi, kad 2019 metų biudžeto deficitas pasieks 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus šiek tiek mažesnis už tikslinę ribą.
Tarp potencialiai brangių priemonių, kurias E. Macronas paskelbė pirmadienį, buvo 100 eurų (113 JAV dolerių) mėnesinis minimalaus atlyginimo padidinimas nuo kitų metų, kurį apmoka vyriausybė, o ne darbdaviai.
Palyginimui, Italijos 2019 metų biudžetas pirmą kartą istorijoje buvo atmestas Briuselio dėl Europos Sąjungos išlaidų taisyklių sulaužymo.
