Pasak finansų ministro Vilniaus Šapokos, Vyriausybė, išnagrinėjusi visus gautus pasiūlymus, teikia patobulintą įstatymo projektą, kuriame 2019 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro per 10 mlrd. 590 mln. eurų.
„Pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys, tai struktūrinių reformų įgyvendinimas, negalime sau leisti praleisti šitų galimybių lango, turime spręsti besitęsiančias problemas, susijusias su skurdu. Bet žinoma, turime reaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje, tarptautinė aplinka keičiasi, ekonomikos augimas lėtėja daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Turime užtikrinti fiskalinę drausmę ir žinoma kaupti rezervus, jeigu ateityje tos rizikos, kokios šiuo metu pasireikštų“, – sakė V. Šapoka.
Pasak ministro, patobulintame projekte neįvyko esminių pokyčių. Pagrindinės sritys, kurios apima patį didžiausią finansavimą, yra socialinė apsauga – 5,7 mlrd., švietimas – 2,2 mlrd., sveikatos apsauga, taip pat beveik 2,2 mlrd. eurų.
Dėl Seime svarstomų įstatymų projektų pakeitimų*, kuriems Vyriausybė siūlo pritarti, antrajame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažėtų 9 mln. eurų, pajamos iš akcizų didėtų 5 mln. eurų, Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) pajamos į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą didėtų 2 mln. eurų, tačiau dėl pasikeitusio GPM procento valstybės biudžetui tenkanti GMP dalis mažėtų 1,4 mln. eurų, o savivaldybių biudžetų pajamos didėtų 3,4 mln. eurų.
Vyriausybės patobulintame biudžeto projekte valstybės įmonių pelno įmokos didinamos 13,9 mln. eurų, biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas mažinamos 4,4 mln. eurų, pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą mažinamos 0,6 mln. eurų.
Iš viso numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėtų apie 3,5 mln. eurų.
Pasak V. Šapokos, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, 48 savivaldybėms pajamos, apskaičiuotos pagal pastovią gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį, 2019 m. mažėtų nuo 0,01 iki 0,6 proc.: „Patobulintame projekte numatomi pakeitimai leis kompensuoti tokių pajamų mažėjimą ne 90 proc., kaip dabar numatyta, o 100 proc. 2019 m. savivaldybių biudžeto pajamos ir valstybės biudžete dotacijos iš viso sudarys beveik 3 mlrd. eurų. Pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys – 1 mlrd. 899,9 mln. Eurų. Tai yra beveik 60 mln. eurų daugiau, negu 2018 m. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 1 mlrd. 37 mln. eurų arba beveik 10 proc. daugiau, 94,6 mln. eurų daugiau negu, kad šiemet“.
Patobulintame įstatymo projekte savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM savivaldybių biudžetams didėja 3,4 mln. eurų.
Numatyta, kad 2019 m. valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 11 mlrd. 696 mln. eurų. Asignavimai viršija pajamas beveik 1 mlrd. 106 mln. eurų.
Pasak ministro, patobulintame įstatymo projekte asignavimus siūloma padidinti beveik 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų – numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurios daugiausia tenka statutiniams pareigūnams (7,2 mln. eurų), rezidentams (6 mln. eurų), mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1,5 mln. eurų), diplomatams (1,5 mln. eurų), Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams (1 mln. eurų), Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (0,7 mln. eurų).
Patobulintame įstatymo projekte, nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstyti asignavimai tarp asignavimų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti, tarp asignavimų valdytojų ir savivaldybių.
Atsižvelgus į gautus pasiūlymus ir pastabas, patobulintame įstatymo projekte:
siūloma nustatyti, kad valstybės institucijos ir įstaigos apie specialių tikslinių dotacijų, skirtų etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapui ir kitiems darbo apmokėjimo pakeitimams įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., paskirstymą savivaldybėms praneštų iki 2019 m. spalio 1 d.
siūloma patikslinti Finansų ministerijos teisę skolintis valstybės vardu dėl įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO. Pirmajame valstybės biudžeto projekte buvo įrašyta – „užtikrinant ne daugiau kaip 2,05 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimą“. Antrajame projekte šią formuluotę siūloma tikslinti, įrašant „užtikrinant ne mažiau kaip 2,01 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 proc. BVP skyrimą“.
Projektą siūloma papildyti nuostata, kad 80 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti ir 10 mln. eurų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti galėtų būti skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.
Siūloma suteikti Kultūros ministerijai teisę skirti 500 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei, programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti.
Projekte taip pat patikslinti Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimai atitinkamai į Ekonomikos ir inovacijų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas.
81 Seimo nariui balsavus už, 29 – prieš ir 12 susilaikius, kitų metų valstybės biudžeto įstatymo projekto priėmimas numatytas kitą antradienį, gruodžio 11 d.
Kitų metų valstybės biudžeto projektas Seimui buvo pristatytas spalio 18 d.
