S. Jakeliūnui pareiškus, kad dėl didelės Švedijos bankų koncentracijos SEB arba „Swedbank“ reikia parduoti, D. Grybauskaitė politiką pavadino neadekvačiu, bet būtent komerciniai bankai – pagrindinė tema, kuria teks aiškintis prezidentei.
„Kaip prezidentė vertina komercinių bankų įtaką, Lietuvos ekonomikai prieš krizę ir jai prasidėjus. Taip pat Lietuvos banko valdybos veiksmus, prižiūrint arba nepakankamai prižiūrint komercinius bankus“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
Anksčiau komitetui liudijo ir prezidento posto siekiantis, buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Krizės tyrimo pradžioje labiausiai kalbėta apie tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus ir jo vyriausybės finansų ministrės Ingridos Šimonytės atsakomybę.
„Ką padarysi, gyvename neadekvačių žmonių ir sprendimų laikotarpyje, dėl to kenčia visi. Prezidentė 2012-aisiais metais už krizės suvaldymą yra gavusi tai, kas Europoje yra vadinama politikos Nobelio premija – Karolio Didžiojo apdovanojimą“, – sako buvęs premjeras A. Kubilius.
Netrukus išvadas rašysiantis komitetas kaip vieną iš rekomendacijų svarsto ir tai, kad sunkmečiu atsakingas pareigas netinkamai ėję asmenys neturėtų dabar užimti aukštų postų valstybės institucijose.
Labiausiai komitetui užkliuvo buvusio finansų ministro, dabartinio audito rūmų nario Rimanto Šadžiaus liudijimas – jis pripažino, kad apie krizę nutylėjęs.
„Komisijos tikslas nėra užsiimti kaltinimu, mes tik konstatuojame, kad jo liudijimai kelia labai daug abejonių dėl kompetencijos to lygio sprendimų priėmimui, jie buvo daugeliu atvejų nenaudingi Lietuvai“, – mano Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Be klausimų prezidentei komisija patikslinimų dar prašys ir iš buvusio finansų ministro Algirdo Šemetos ir buvusio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino.
Komitetas išvadas Seimui pateiks balandžio viduryje – prieš prezidento rinkimus.
