DELFI Dėmesio centre – ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, buvęs ūkio ministras, Seimo narys Dainius Kreivys ir Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
– Pone Kreivy, jūs esate prisidėjęs prie banko atėjimo į Lietuvą. Kodėl jis išėjo jūsų nuomone?
D. Kreivys: turiu šiek tiek vidinės informacijos, kodėl bankas išėjo. Pirminė priežastis yra, kad Barclays nerado čia reikiamų talentų kiekio. Pagrindinį paslaugų centrą bankas iškelia į JAV, kur atlyginimai didesni. Vadinasi, priežastys - ne atlyginimai, o profesionalų trūkumas. Taip pat, manau, prastas bendravimas su nauja banko vadovybe.
– Pone Sinkevičiau, profesionalų trūkumas ir prastas bendravimas su vadovybe – turite ką atsakyti?
V. Sinkevičius: galiu pasakyti tai, apie ką aš kalbėjau su vadovais oficialiai, o ne apie kažkokius paistalus, girdėtus kažkur turguje. Barclays nuo 2014 m. yra priėmusi strategiją optimizuoti savo procesus ir pasitraukė iš 17 valstybių. Sumažinta per 20 000 etatų. Lietuva nėra niekuo išskirtinė. Apie planus išeiti buvo žinoma jau anksčiau, derybos su banku vyko apie pusmetį. Tai buvo pagrindinė priežastis. O kalbant apie talentus.. tai kaip tada jūs paaiškinsit, kad vien per praeitus metus sukurta per 5200 darbo vietų būtent paslaugų centrų. Šiemet skaičiai yra ne ką mažesni. Manau, kad tai buvo tiesiog natūralus sprendimas, globalios strategijos dalis.
D. Kreivys: šitas centras buvo vienas iš 4 didžiausių Barclays centrų – ne iš 17. Tai yra prekinis ženklas, kuriuo Lietuva galėjo didžiuotis. Jūs kalbate apie investicijas, kurios ateina į Lietuvą - aš džiaugiuosi, kad jos ateina. Visa ekosistema, kodėl tos investicijos ateina, buvo sukurta mūsų vyriausybės laikais. Ir „Investuok Lietuvoje“, ir „Versli Lietuva“, ir MITA buvo sukurta mūsų. Aš džiaugiuosi, kad jos dirba, ačiū, kad jų nesugriovėt. Bet žiūrėkime, kaip yra dabar. Aš nesakau, kad ši vyriausybė tai sugriovė. Manau, kad prieš tai buvusi vyriausybė buvo didžiausia duobė Lietuvai ir duobė investicijoms ir talentų ruošimui.
– Ar čia yra atskiras atvejis, ponia Skyriene, ar visgi sisteminis dalykas?
R. Skyrienė: sunku įvertinti. Pagal tai, ką aš matau, kokie centrai kuriasi, kokios naujos investicijos ateina, aš nemanau, kad tai sisteminis dalykas. Galbūt viena era baigiasi, prasideda nauja era. Lietuva šiaip yra dar neprisotinta tų paslaugų centrų, taip vadinamų globalių verslo paslaugų centrų. Jie dar kursis.
– Yra pakankamai talentų ir žmonių, kad juos būtų galima pritraukti?
R. Skyrienė: kaip tik apie tai norėjau pradėti kalbėti. Pagrindinė problema yra ne tik vietiniai talentai, bet matome, kad reikėtų pasižiūrėti ir dėl migracijos procedūrų pagreitinimo specialistams, tam tikrų žingsnių dėl mokymų parengimo ir t.t.
– Jeigu tai, ką sako Dainius Kreivys, yra tiesa, vadinasi, galime kalbėti apie sisteminę problemą - talentų trūkumą.
D. Kreivys: problema yra tai, kad mums trūksta nišinių specialistų. Programavimas, ypač tas aukščiausio lygio, turi daug nišinių sričių. Šiuo atveju mes neturi viso plataus profilio reikalingų specialistų, ypač trūkumas to aukščiausio lygio profesionalų. Kalbant apie paslaugų centrus ir pačias investicijas, ko aš pasigendu ir ką reikėtų stiprinti, jeigu, pavyzdžiui, Airijos investicijų agentūra 40 proc. viso biudžeto ir visų žmonių pajėgumo eina klientų išlaikymui ir darbui su esamais klientais.
– Ar tai buvo daroma, pone Sinkevičiau?
V. Sinkevičius: be jokios abejonės. Nuo šių metų pradžios „Investuok Lietuvoje“ yra atskiras „aftercare“ padalinys, kuris ir rūpinasi jau atėjusiais investuotojais. Mūsų tikslas ir yra ne tik pritraukti investuotoją, bet ir jį išlaikyti. Aš suprantu, kad Barclays sukėlė rezonansą, bet lygiai tokį patį rezonansą galėtų sukelti Danske bankas su 2000 plėtra, Western Union plėtra iki 2000 ir galų gale jų aukščiausios valdžios vizitas čia, Lietuvoje, prieš pora mėnesių. Visa jų valdyba sako, kad Lietuva - talentų rojus. Pradėkime nuo to, kaip šalis atrodo konkurencinėje aplinkoje su kitomis valstybėmis. Tame talentų persositineme kol kas atrodome daug geriau už Lenkiją, ar tą pačią Čekiją, kur nedarbas siekia vos 1 proc. Ką mums reikia taisyti? Be jokio abejonės, mums reikia paruošti daugiau IT specialistų. Bet ta pati Vokietija prognozuoja, kad kitąmet jiems trūks apie 300 tūkst. IT specialistų. Mes turime trūkstamų specialistų sąrašą, jį nuolat stebime, keičiame ir pildome.
– Ponia Skyriene, ar Liertuva atrodo vis patraukliau užsienio investuotojams, ar ne?
R. Skyrienė: mes turime tokį investuotojų pasitikėjimo indeksą. Jis artimiausiu metu mums pateiks blogą žinią – turbūt dėl to politinio nestabilumo indeksas smuko. Ir stipriai. Nors prieš tai visą laiką augo.
– Čia jūs turite omenyje pono Jakeliūno kalbas?
R. Skyrienė: Čia dar ankstesni vertinimai, tai turbūt ir visos komisijos tam turi įtakos. Ir tas prieš pastatymas verslo ir visuomenės, įvairios diskusijos. Tai įneša neramumo, nors iš esmės mus sutinka pozityviai. Virš 60 proc. investuotojų didins darbuotojų skaičių, visi tikisi jų prekių ir paslaugų paklausos augimo.
V. Sinkevičius: politikai turbūt kiekvienoje valstybėje, nepriklausomai nuo partijų, išeina į viešumą su įvairiais ir kartais neapgalvotais pareiškimais.
– Kalbėjote su Stasiu Jakeliūnu po paskutinių jo įžvalgų?
V. Sinkevičius: aš turiu daug darbo. Manau, kad investuotojai neturėtų klausyti vienų ar kitų politikų, nes jeigu mes dar pradėsime dar ir Petrą Gražulį cituoti, tai apskritai Lietuvoje bus sudėtinga situacija. Investuotojams turi rūpėti praktinės sąlygos jų verslui ir investicijoms.
– Pone Kreivy, investicijų situacija gerėja, ar ne?
D. Kreivys: gerėja tikrai, ypač pasikeitus ministrui. Bet mes turime iššūkių. Vienas jų - talentai, kitas - infrastruktūra. Kai kurie pramoniniai parkai, tokie kaip Alytaus, stovi ant pelkių. Keliai nutiesti, pastatai stovi, bet ten investitoriai negali ateiti. Marijampolėje vienas investuotojas viską atėjęs pasiėmė. Mes turime plėsti infrastruktūrą ir judėti į priekį. Kitas svarbus momentas, ką aš nuolat sakau, kad duokime „Investuok Lietuvoje“ keturis kartus daugiau pinigų, bet ir reikalaukime keturis kartus daugiau. Palyginkime, pavyzdžiui, Airijos ir mūsų rezultatus. Airijos panašios agentūros biudžetas beveik 20 kartų didesnis negu mūsų, darbuotojų skaičius ten irgi skiriasi ženkliai – ten dirba šimtais, pas mus - dešimtys. Tai duokime kuo daugiau žmonių, kurie „parduoda“ šalį. Leiskime būti jiems priekinėse linijose.
V. Sinkevičius: jeigu mokėmės ekonomikos teorijos, tai žinome, kad vienas traktorius ir investicija į jį duos daugiau grąžos negu antras toks pats traktorius. Todėl visada reikia planuoti tą augimą organinį. „Investuok Lietuvoje“ taip pat auga ir plečiasi, dabar yra išsiųsti ir vadovai užsienyje. Be jokios abejonės, kad biudžetas galėtų būti didesnis, bet kol kas situacija yra tokia, yra kitų labiau prioritetinių sričių. Bet žiūrėkime į rezultatus. Pernai metais buvo rekordinis pritrauktų projektų skaičius, šiemet, net neabejoju, bus taip pat. Ar yra iššūkių? Be abejonės. Mes gyvename konkurencinėje rinkoje. Tas pats „doing business“ reitingas – šiemet 14, kitąmet, jei užmigsim, galime būti 20 vietoj. Labai svarbu nuolat peržiūrėti šalies investicinę aplinką, nuolat ją gerinti. Galų gale - rasti išskirtinumų, kuriuos galėtume reklamuoti.