Antradienį pagaliau paskelbta, kad „Barclays“ stabdo veiklą Lietuvoje, o apie 460 darbo vietų (iš 810) ketina perkelti į HCL.
Kartu su šia žinia paskelbta apie plečiamą „Barclays“ ir HCL bendradarbiavimą visame pasaulyje. Mumbajaus vertybinių popierių biržoje po šio pranešimo HCL akcijos pabrango beveik 2 proc.
Kaip DELFI informavo „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vadovas Mariano Andrade Gonzalezas, tame pačiame pastate „Green Hall“ jie ketina dirbti iki 2019 metų pabaigos.
„HCL šiuo metu konsultuojasi su šio pastato savininkais dėl galimybių perimti patalpas“, – teigė jis.
Vis dėlto, sutartis tarp HCL ir „Barclays“ dar nėra galutinai užbaigta, kadangi laukiama Londono priežiūros institucijų pranešimo, tačiau įmonės tikisi užbaigti sandorį per pirmą 2019 metų ketvirtį.
„Visi pokyčiai bus įgyvendinti palaipsniui per 2019 metus, tad galutinis terminas yra 2019 metų pabaiga“, – apie „Barclays“ planus pasakojo M. A. Gonzalezas.
Veikia nuo 2016 metų
Registrų centro duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė „HCL Technologies Lithuania“ įsteigta 2016 metų liepą. Iš pradžių jos įstatinis kapitalas siekė 90 tūkst. eurų, o 2017 metų vasarį buvo padidintas iki 360 tūkst. eurų.
HCL padaliniui Vilniuje vadovauja 1969 metais gimęs Australijos pilietis Shivas Kumaras Walia. Vienintelis įmonės akcininkas – Jungtinėje Karalystėje registruota „HCL Technologies UK Limited“.
Pirmaisiais veiklos metais HCL Lietuvoje pardavimo pajamos siekė 1,7 mln. eurų, įmonė uždirbo 55 tūkst. eurų grynojo pelno. Antraisiais metais jos pajamos išaugo iki 3,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki 167 tūkst. eurų.
Finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad pardavimo pajamas sudarė kompiuterių programavimo ir konsultavimo paslaugų pardavimai.
Nuo 2017 metų balandžio iki 2018 metų kovo vidutinis metinis darbuotojų skaičius HCL buvo 50. „Sodros“ duomenys rodo, kad HCL darbuotojų skaičius augti pradėjo nuo 2018 metų pradžios. Lapkričio 30 dieną įmonė turėjo 156 darbuotojus, kuriems spalį vidutiniškai mokėjo 1007,58 euro ant popieriaus (apie 780 eurų į rankas).
T.y. kur kas mažiau nei mokama „Barclays“, kur spalį vidutinis atlyginimas sudarė 4055,30 euro ant popieriaus (apie 3 tūkst. eurų į rankas). Žinoma, tai nereiškia, kad į HLC perkelti „Barclays“ darbuotojai uždirbs mažiau. Tikėtina, kad po jų prijungimo vidutinis atlyginimas HLC augs.
Didelių pokyčių dabartiniams „Barclays“ darbuotojams nežada ir „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
„Techniškai net ir užduotys bus tam pačiam „Barclays“. Keisis tik vadovybė, o su tuo gali būti susiję organizacinės kultūros pokyčiai. Tokius dalykus sunku nuspėti, tai – vidiniai, „minkštieji“ procesai“, – svarstė jis.
Rimtas žaidėjas
„Barclays“ pranešime HLC apibūdinama kaip pirmaujanti pasaulinė technologijų bendrovė, padedanti pasaulinėms įmonėms transformuoti jų verslą ir jį paruošti skaitmeninei erai.
HCL arba „Hindustan Computers Limited“ istorija siekia 1976 metus, kada ją įkūrė Indų milijardierius Shivas Nadaras. Nors „HCL Technologies“ kilmė – Indija, šiandien didžioji dalis įmonės apyvartos yra Šiaurės ir Pietų Amerikose, apie trečdalis apyvartos – Europos šalyse.
Kaip įprasta šiame verslo segmente, įmonės plėtra didele dalimi vykdoma įsigijimų keliu. Iš stambesnių pastarojo meto įsigijimų paminėtini „Volvo“ informacinių technologijų padalinys, taip pat „H&D International Group“ – įmonė, teikusi IT paslaugas „Volkswagen“ koncernui. HCL taip pat dirba su „Deutsche Bank“, „Manchester United“, DNB, „Nokia“ ir kitais žinomais vardais.
HCL Europos būstinė yra Šveicarijoje, o jos paslaugų centruose Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Lenkijoje dirba tūkstančiai žmonių. 12 iš 36 Europoje esančių įmonės paslaugų centrų yra Šiaurės šalyse.
Kaip rašoma „Barclays“ pranešime, HCL teikia integruotas paslaugas, kurios paremtos jų sukurta „Mode 1-2-3“ strategija.
„Mode 1“ apima pagrindines paslaugas taikomosios programinės įrangos, infrastruktūros, BPO (verslo procesų užsakomųjų paslaugų), inžinerijos ir mokslinių tyrimų bei plėtros srityse. Šioms paslaugoms teikti pasitelkiama „DRYiCE Autonomics“ sistema, padedanti transformuoti klientų verslą ir IT struktūrą, pritaikant „Lean“ ir „Agile“ metodologijas.
„Mode 2“ susitelkia į skaitmenines ir analitines, „IoT WoRKS“, vietinės debesijos, kibernetinio saugumo ir valdymo, rizikos valdymo ir atitikties paslaugas, kuriomis siekiama skatinti verslo rezultatus ir įmonių skaitmeninimą.
„Mode 3“ strategija yra paremta ekosistema, kuri kuria inovatyvias IP partnerystes siekiant vystyti produktus ir platformų verslą.
Asociacijos „Investors' Forum“ vadovė Rūta Skyrienė HLC apibūdino kaip rimtą žaidėją.
„Manau, kad šis sektorius Lietuvoje plečiasi, atsiranda vis įdomesnių ir sofistikuotų paslaugų, – sakė ji. – Dabar kalbama apie kibernetinio saugumo, pinigų plovimo prevencijos paslaugas, kurios reikalauja ne tik IT, bet ir kitokio pobūdžio žinių.“
R. Skyrienė pastebėjo, kad šį procesą galima paskatinti – tada darbą lengvai rastų ne tik IT, bet ir apskaitos, personalo valdymo, kitų sričių specialistai.
„Vietos yra tiek Vilniuje, tiek Kaune, o kas išeis už tų dviejų miestų ribų, tai tikrai ras kur plėstis. Palyginus, kokia koncentracija yra kai kuriuose Lenkijos miestuose, tai mes Lietuvoje turime daug galimybių“, – komentavo pašnekovė.
BPO modelis
Kaip DELFI paaiškino „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna, HCL savo centruose taiko verslo procesų užsakomųjų paslaugų (angl. business process outsourcing, BPO) modelį.
„Tai nėra naujovė Lietuvos darbo rinkoje. Ryškiausias tokio veiklos modelio – kai paslaugų centras teikia platų IT, apskaitos ir finansų valdymo paslaugų spektrą išorės klientams – pavyzdys yra Lietuvoje sėkmingai veikianti JAV įmonė „Cognizant“.
BPO modelis yra pasirenkamas itin didelių korporacijų, pavyzdžiui, „JP Morgan“, „Credit Suisse“, „Wells Fargo“, kurios patiki vidinius verslo procesus (taip vadinamąsias „back-office“ funkcijas) tvarkyti trečiosioms šalims“, – pasakojo jis.
G. Koryzna pastebėjo, kad Vidurio bei Rytų Europa yra dažnas pasirinkimas įkurti tokio pobūdžio centrus dėl didelės kvalifikuotų specialistų, kalbančių keliomis užsienio kalbomis, pasiūlos.
„Pasirinkimą taip pat lemia verslo aplinkos ir politinis stabilumas, geografinis artumas tikslinėms rinkoms (Vakarų Europa, Skandinavija), mažesni kaštai (patalpų nuoma, pelno mokesčiai, atlyginimai)“, – vardijo „Investuok Lietuvoje“ atstovas.
