Kaip rašo portalas 15min.lt, verslininkai Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas valdo įmonių tinklą, kuris, kitaip nei „Olifėja“, neturi prievolės dalintis pelnu su olimpiečiais. Ši verslo grupė buvo sukurta „Olifėjos“ pinigais, ant jai priklausiusios infrastruktūros ir jos turto, rodo portalo atliktas tyrimas.
A. Muraška yra „Olifėjos“ generalinis direktorius, o D. Kazlauskas – jo pavaduotojas.
„Olifėjos“ pagrindinis akcininkas ir šeimininkas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, todėl olimpinis sportas turi teisę į daugiau nei pusę viso „Olifėjos“ pelno, gaunamo iš tokių loterijų kaip „Teleloto“, „Vikingų loto“ ir kitų.
Loterijų aptarnavimo paslaugą „Olifėjai“ teikia bendrovė „Lotelita“, A. Muraškos ir D. Kazlausko įkūrta be Olimpinio komiteto dalyvavimo. „Olifėja“ A. Muraškos ir D. Kazlausko valdomai „Lotelitai“ pardavė ir savo patalpas, o netrukus dalį tų patalpų pati išsinuomojo. „Lotelita“ teikia ir marketingo bei televizinių žaidimų organizavimo paslaugas.
Nuo „Lotelitos“ įkūrimo iki 2017-ųjų A. Muraškos ir D. Kazlausko verslai uždirbo apie 33 mln. eurų gryno pelno. „Olifėjos“ pelnas per tą patį laikotarpį – apie 25 milijonai, ir beveik pusė šios sumos taip pat tenka A. Muraškai su D.Kazlausku.
Aiškindami, kodėl loterijų aptarnavimo verslą kūrė atskirai nuo „Olifėjos“ ir Olimpinio komiteto, verslininkai teigė, jog tokius sprendimus priimti vertė 2004-aisiais įsigaliojęs Loterijų įstatymas, esą uždraudęs „Olifėjai“ teikti bet kokias su loterijų organizavimu nesusijusias paslaugas.
Tačiau loterijų priežiūros funkcijas atliekanti Lošimų priežiūros tarnyba portalui teigė, jog draudimo, apie kurį kalba verslininkai, įstatyme nėra ir niekada nebuvo.
Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė įsitikinusi, kad visa tai buvo galima padaryti naudą dalijantis su Olimpiniu komitetu.
Pašnekovės vertinimu, atsakomybę dėl priimtų sprendimų prisiimti turėtų ir Olimpinis komitetas.