Ūkio ministrui pristatant paruoštas konkurencijos skatinimo priemones Vyriausybėje, parodytas ir naujausias prekybos tinklų koncentracijos žemėlapis. Jis sudarytas remiantis Statistikos departamento duomenimis, žvelgiant į didžiųjų prekybos tinklų dalį maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvartoje 2017 metais. Nustatyta, kad 85 proc. didžiųjų prekybos tinklų koncentracija viršija Vilniaus mieste, Visagine, Alytaus mieste, Birštone, Klaipėdos mieste.
Atsižvelgiant į koncentraciją – skatinimai arba ribojimai
Pristatydamas žemėlapį Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad savaime dominavimas rinkoje nelaikomas pažeidimu. Baudžiama tik tuo atveju, kai piktnaudžiaujama šia padėtimi. Portalui DELFI jis teigė, kad siekiant stabilizuoti kainas, prekybos taškų koncentracija turėtų būti subalansuota.
„Viena vertus, jei prekybos taškų skaičius tenkantis fiksuotam gyventojų skaičiui labai didelis, toje teritorijoje sunkiau kurtis naujiems, smulkiems prekybos taškams, dėl ko, tikėtina, kainos bus didesnės. Kita vertus, jei prekybos centrų koncentracija per maža arba jie yra sunkiau pasiekiami gyventojams, tai daro neigiamą įtaką konkurencijai ir gali paskatinti prekybininkus didinti kainas. Dėl to svarbu žiūrėti ne tik į koncentraciją, bet ir prekybininkų įvairovę“, – DELFI komentavo jis.
Anot ūkio ministro, atsižvelgus į tai ar koncentracija per didelė, ar per maža, galima imtis ir atitinkamų sprendimų.
„Valstybė šiuo atveju galėtų riboti naujų didelių prekybos tinklų parduotuvių atsidarymą tose savivaldybėse, kur prekybos taškų koncentracija didelė, arba skatinti smulkiųjų ar naujų prekybininkų atėjimą į rinką tose savivaldybėse, kur prekybos taškų koncentracija yra maža. Ūkio ministerija yra parengusi planą, kurį įgyvendinus administracinė našta mažiems prekybininkams mažėtų ir sąlygos kurtis taptų kur kas patrauklesnės“, – teigia V. Sinkevičius.
Tiesa, jis prideda, kad kol kas remiantis koncentracijos žemėlapiu nėra numatyta sprendimų, padėsiančių stabilizuoti kainas.
„Kol kas tai yra tik „inventorizacija“. Ūkio ministerija laikosi pozicijos, kad bet kokie sprendimai turi būti grindžiami kaštų ir naudos analize“, – sako ūkio ministras.
Apie papildomas priemones galvos, jei neveiks pasiūlytos dabartinės
Premjero patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas DELFI teigė, kad koncentracijos klausimai dar neišspręsti, o žemėlapis – viena iš koncentracijos paketo dalių. Klausimų susijusių su koncentracija šiais metais svarstyti nebesiruošiama. Prie jų būtų grįžtama pavasarį, jei atrodys, kad nepakanka dabar pasiūlytų priemonių konkurencijai didinti.
„Mes telkiamės į tas priemones, kurias dabar pasiūlėme ir pasižiūrėsime, koks rezultatas. Jei matome, kad atsiranda būdų išvengti tų priemonių, ar institucijos labai nenori savo įgaliojimais naudotis, tada yra klausimas arba pačių institucijų pertvarkos, arba papildomų priemonių, kurios galėtų duoti efektą. Principas paprastas – didesnė konkurencija duoda geresnę kokybę ir geresnes kainas.
Daugeliu atvejų problemos atsiranda dėl per didelės koncentracijos ir vieno verslo dalyvio vaidmens, tada būtų svarstoma taikyti papildomas priemones susijusias su koncentracijos ribojimu. (...) Mes turime žinoti, kad savivaldybėse, kur koncentracija aukšta, tos priemonės vienokios gali būti, savivaldybėse, kur žema – kitokios. (...) Ką Ūkio ministerija iki Naujų metų turi pateikti, tai buvo dar siūlymai susiję dėl galimo pelno maržos ribojimo, įvertinti ar tokia priemonė galima“, – komentuoja S. Malinauskas pabrėždamas, kad šiais metais visgi naujų siūlymų nebus.
Tačiau, anot jo, klausimas dėl koncentracijos reguliavimo lieka atviras.
„Eidami į rinkimus „valstiečiai“ deklaravo, kad yra mokesčiai susiję su koncentracija. Sudėtinga kalbėti apie didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių iškėlimą iš miesto centrų, nes yra konstitucinė nuostata, kuri gina nuosavybę, bet yra kitos priemonės kurios galėtų būti taikomos. Dar vienas atviras klausimas – galimybė įstatymu numatyti maksimalią koncentraciją, už kurios jau galėtų būti grėsmė, kad rinkos užimama padėtis ima daryti žalą. Šis klausimas kol kas padėtas į stalčių, pasižiūrėsime kaip veiks tos pirminės pasiūlytos priemonės, bet iš tikrųjų jis nėra uždarytas. Galime aiškiai pasižiūrėti, kaip galėtų būti ribojama tolimesnė plėtra, jei matome, kad vienas rinkos dalyvis užima tokią dalį rinkos, kuri iš principo tampa žalinga“, – sako premjero patarėjas.
Jo teigimu, galima būtų sustiprinti savivaldybių dalyvavimą, t.y. išduodant statybų leidimus atsižvelgti į esamą koncentraciją. Ar sudaryti aiškesnį valstybės reglamentavimą.
Konkurencijos taryba: didinti koncentraciją natūraliu būdu – leistina
Koncentraciją galima vertinti dvejopai: kaip būseną, kuri įvyko natūralios plėtros būdu, kai įmonė rinkoje įsitvirtina dėl savo prekių ar paslaugų pranašumo prieš konkurentų prekes. Tai – leistina. Tačiau koncentraciją galima vertinti ir kaip veiksmą, kai įmonės jungiasi, viena įmonė įgyja kitos kontrolę ir taip sukelia neigiamas pasekmes konkurencijai.
Konkurencijos taryba komentuodami Ūkio ministerijos žemėlapį pabrėžia, kad jie vertina koncentraciją ne vien atsižvelgiant į savivaldybių teritorijas. Tad, anot tarybos nario, sudarytas žemėlapis neatspindi realios koncentracijos situacijos.
„Dėl vykdomų susijungimų pasikeičia rinkos struktūros ir gali atsirasti neigiamos pasekmės konkurencijai. Pavyzdžiui, susijungus artimiems konkurentams gali sumažėti ar net visai išnykti konkurencija, rinkos galią per koncentraciją įgijęs ūkio subjektas gali riboti kitų konkurentų atėjimą į rinką, pakelti kainas ar kitaip pabloginti konkurencines sąlygas savo pirkėjams, tiekėjams, konkurentams. Dėl to neigiamas pasekmes gali patirti ir patys vartotojai. Nagrinėdama įmonių susijungimus, Konkurencijos taryba vertina koncentraciją atitinkamoje rinkoje (tam tikros prekės rinka tam tikroje teritorijoje).
Atitinkama rinka nebūtinai sutampa su administraciniais teritoriniais vienetais. Atsižvelgdami į mūsų nagrinėtą prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimą, galime teigti, kad žiūrint iš pirkėjų (vartotojų) pusės, atitinkamos rinkos, kuriose veikia prekybos tinklai, brėžiamos siauriau nei savivaldybių teritorijos. Todėl jūsų minėtas žemėlapis neatspindi rinkų koncentracijos Konkurencijos įstatymo prasme“, – DELFI komentuoja Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas.
Jis sako, kad Konkurencijos taryba renka informaciją apie konkurencijos sąlygas atskirose rinkose ir duomenis apie ūkio subjektų veiklą tam tikruose sektoriuose tiek, kiek tai yra reikalinga galimiems Konkurencijos įstatymo pažeidimams tirti ar įmonių susijungimų priežiūrai vykdyti.
„Priminsime, kad 2017–2018 m. vertindama prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimą, Konkurencijos taryba nustatė, kad po sandorio būtų apribota konkurencija, todėl įpareigojo sandorio šalis parduoti 17 parduotuvių. Kadangi toks įpareigojimas nebuvo įvykdytas, Konkurencijos taryba nedavė leidimo jungtis minėtiems prekybos tinklams“, – pridėjo jis.
E. Šato teigimu, Konkurencijos įstatymas nesuteikia savivaldybėms galimybių, sprendžiant dėl statybos leidimų išdavimo prekybos tinklams, atsižvelgti į jau esamą koncentraciją mieste. Jo teigimu, taip pat ir valstybė negali riboti naujų didelių prekybos tinklų parduotuvių atsidarymą tose savivaldybėse, kur prekybos taškų koncentracija didelė. Maža to, tai siųstų neigiamą žinutę galimiems investuotojams.
„Lietuvoje, kaip įprasta rinkos ekonomikos šalyse, organinis verslo, įskaitant ir prekybos tinklus, augimas neribojamas konkurencijos teisės priemonėmis (ribojama tik galimybė įsigyti kitus rinkos dalyvius ar susijungti su jais). Laikoma, kad toks ribojimas atšaldytų konkurentų norą būti sėkmingiems, konkuruoti ir laimėti, kas siųstų blogą signalą investuotojams ir turėtų neigiamų pasekmių ekonomikos plėtrai. Užuot nustačiusios apribojimus organinei plėtrai konkurencijos įstatymuose, valstybės paprastai ieško būdų, kaip užtikrinti, kad rinkos būtų dinamiškos, kad net ir sėkmingai išsiplėtęs ūkio subjektas negalėtų jaustis ramus dėl savo užimamos padėties rinkoje, nes ją bet kada gali paveržti konkurentai.
Kad konkurentų spaudimas būtų nuolatinis ir reikšmingas, valstybė privalo stengtis šalinti nepagrįstas įėjimo į rinką (ar plėtros joje) kliūtis. Šios dažnai atsiranda dėl netinkamo, perteklinio reguliavimo. Konkurencijos taryba ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad valstybės institucijos turėtų labiau rūpintis konkurencijos skatinimu, ieškoti priežasčių, kas jai trukdo.
Naujų didelių prekybos tinklų parduotuvių atidarymui riboti turėtų būti sukurtas atitinkamas teisinis pagrindas. Prieš priimant tokio pobūdžio ribojimus, turėtų būti įvertintas tokiais ribojimais norimas pasiekti tikslas ir tai, ar ribojimai yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti“, – komentuoja E. Šatas.
Vilimas: toks žemėlapis konkurencijos nepaaiškina
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas taip pat tvirtina, kad Ūkio ministerijos sudarytas žemėlapis atspindintis situaciją konkrečiose savivaldybėse nėra gera priemonė nustatant koncentraciją.
„Konkurencijos prasme valstybei apsiriboti žiūrėjimą tik savivaldybėmis nėra jokio tikslingumo net. Sakykime, miesto savivaldybės zonoje prie miesto krašto yra parduotuvė ir tada iš karto įvažiuoji į kitos savivaldybės zoną, už kilometro yra irgi parduotuvė – pagal tokį žemėlapį jos tarpusavyje nekonkuruoja, bet realybėje tai konkurencija tarp jų tikrai vyksta. Tad netikslu ir klaidinga taip spręsti konkurencijos buvimą ar ne“, – sako jis.
Anot L. Vilimo, jau dabar savivaldybės atsižvelgdamos į prekybos vietos kvadratūrą gali reguliuoti detaliuosius planus ir statybas. Taip pat savivaldybė gali apsibrėžto, kad tam tikroje vietoje nebus didelių prekybos tinklų ar verslo centrų.
„Šioje vietoje valstybės nustatymo lygmenyje nustatyti ribas, kur penki subjektai nebegalės atsidarinėti, jei viršys tam tikrą ribą, iš esmės yra didelė nesąmonė ir labai pavojinga idėja, nes tikiu, kad tada užsienio kapitalo įmonės tikrai sulauktų kreipimųsi iš akcininkų. Niekas nesuprastų, kaip galėtų apriboti jų suplanuotą siekį augti, atidaryti parduotuves, būti šalia savo pirkėjo.
Pati idėja riboti natūralią plėtrą yra labai pavojinga ir, manau, nelabai net ir teisėta galėtų būti. Reikia suprasti, kad įmonės plečiasi ten, kur yra pirkėjai. Faktas yra tas, kad jeigu uždrausi natūralią plėtrą, tai reiškia tose savivaldybėse įtvirtini esamą situaciją. Tai naudinga tik turintiems didžiausią dalį toje rinkoje dalyviams, kitiems mažesniems prekybininkams iš tų penkių sustabdoma galimybė atidarinėti naujas parduotuves. Tai reikštų, kad tas pats neseniai atėjęs „Lidl“ kai kuriose savivaldybėse dėl to, kad ten didžiųjų prekybos tinklų koncentracija viršija tam tikrą procentą, jei jis būtų nustatytas, tiesiog nebegalėtų pasistatyti parduotuvių. Tai antikonkurencijos skatinimo priemonė, kuri draudžia atsidarinėti parduotuves ir pateikti pirkėjams daugiau alternatyvų“, – mano L. Vilimas.
Jis teigia, kad visi instrumentai, skirti stebėti prekybos tinklų dominavimą, jau egzistuoja.
„Čia tas pats kas pasakyti mūsų pieno produktų gamintojams, jūs dabar gaminate per daug ir maži pieno gamintojai negali su jumis konkuruoti. Valstybė nustatys, kad negalėsite pagaminti daugiau negu tiek ir rinkoje atsiras natūralus trūkumas, prisisteigs mažų gamintojų. Tai tokie laikai iš kurių mes išėjome beveik prieš 30 metų ir tikrai nereikėtų į juos grįžti, nes tai ribotų konkurenciją, būtų neigiami poveikiai tiek kainoms, tiek vartotojams, nekalbu apie valstybės biudžeto pajamas“, – mano L. Vilimas.
Jis palaiko idėją sudaryti palankias sąlygas mažiesiems kurtis tose vietose, kur yra didesnė prekybos tinklų koncentracija, tačiau pastebi, kad tai dar nereiškia, jog mažieji tomis sąlygomis pasinaudos: „Rinka reguliuoja pagal save ir jeigu mažam pardavėjui nepakanka tų srautų ir tų žmonių, jie pralaimi konkurencinę kovą prieš didesnius, efektyvesnius, tu kviesk nekvietęs, ten tiesiog nebus pakankamo srauto pirkėjų, tam, kad galėtų išgyventi“, – mano prekybininkų atstovas.
