Parlamentaro teigimu, tokia rekomendacija galėtų būti įrašyta Seimui komiteto išvadose – jos bus pateiktos, baigus prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimą.
„Gali būti rekomendacija tokia, kad vienas iš Švedijos bankų galėtų arba turėtų būti ilgainiui parduotas valstybei, kurioje yra euras kaip namų valiuta, kokiam nors strateginiam bankui“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė S. Jakeliūnas.
„Švedija kol kas neketina stoti į euro zoną, o tai, kad euras jiems nėra namų valiuta, mes esame (Lietuva – BNS) dar vis priklausomi nuo Švedijos bankų sistemos, yra vienas iš rizikos veiksnių“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak S. Jakeliūno, „tai yra diskutuotinas klausimas“, bet apie tai jau kalbama seniai.
„Švedijos bankų koncentracija yra per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę. Tai jau dešimtmečio ar penkiolikos metų senumo informacija, kaip aiškėja iš tam tikrų pokalbių“, – teigė S. Jakeliūnas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius nustebo, kad tokius siūlymus teikia politikai, o ne bankų savininkai.
„Tai yra jo nuomonė, tačiau parduoti ar neparduoti vieną ar kitą bendrovę, sprendžia jos akcininkai, ne bet koks Lietuvos pilietis ar Seimo narys. Manau, reikia atsakingiau pagalvoti, ar reikia tokius pareiškimus, kartais nepamatuotus daryti, reikia pagalvoti, kokias pasekmes gali sukelti tokie pasakymai“, – BNS teigė M. Zalatorius.
„Tokias, apie kokias mes net neįsivaizduojame, bet apie pasekmes spekuliuoti nenoriu“, – pridūrė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas S. Jakeliūno pareiškimą pavadino „kliedesiais“, griaunančiais pasitikėjimą Lietuvos bankais.
„Neatsakingi pareiškimai apie tai, kas, kam ir kada turi būti parduota, primena Kremliaus valdymo metodus. Tokie kliedesiai gali sukelti nepasitikėjimą Lietuvoje veikiančiais bankais. Nekvestionuojama, jog skandinavų bankų koncentracija Lietuvoje didelė, tačiau norint didinti konkurenciją, Lietuva turi kviesti naujus bankus ir investuotojus, o ne versti Švedijos akcininkus parduoti jau veikiančius“, – pranešime teigia M. Majauskas.
„Toks valdančiosios daugumos atstovo požiūris daro neigiama įtaką Lietuvos investicinei aplinkai ir atgraso potencialius Europos sąjungos investuotojus“, – pridūrė jis.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
Bankų asociacija: Jakeliūno pasisakymas apie bankus prieštarauja laisvosios rinkos ir ekonomikos principams
Seimo nario „valstiečio“ Stasio Jakeliūno komentaras apie tai, kad Švedijos bankų koncentracija Lietuvoje per didelė, todėl reikia SEB arba „Swedbank” banką parduoti, prieštarauja laisvosios rinkos ir ekonomikos principams, Eltai pateiktame komentare teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Jis akcentuoja, kad su S. Jakeliūnu šia tema diskutuoti gyvai neteko, todėl pasisakymą galima vertinti tik iš žiniasklaidos pranešimų.
„Gerbiu poną Jakeliūną kaip išsilavinusį politiką. Tačiau toks jo pasisakymas, koks jis atspindėtas šalies žiniasklaidoje, prieštarauja bet kokiems laisvosios rinkos ir ekonomikos principams.
Juo siunčiama prieštaringa žinutė ne tik šalies visuomenei bei rinkai, bet taip pat ir užsienio investuotojams bei finansų bendruomenei. Tai ypač keista, turint galvoje Vyriausybės viešai deklaruojamus siekius paversti Lietuvą finansų technologijų centru”, - teigia M. Zalatorius.
Jis pabrėžia, kad sprendimus dėl privataus turto pirkimo bei pardavimo priima tik turto savininkai ar akcininkai, o teikiamos pastabos dėl koncentracijos yra diskutuotinos.
„Kalbant apie Lietuvos finansų rinką, mūsų žiniomis, ją prižiūrinčios atsakingos institucijos šiuo aspektu neturi priekaištų. Mums, bankų sektoriaus atstovams, labai keista girdėti, kai šalis, kurios bankininkystės tradicija ir praktika pasaulyje pripažįstama pavyzdine, iš Seimo tribūnų yra demonizuojama”, - sako M. Zalatorius.