„Registrų centro“ metinė veiklos ataskaita ir darnumo praktikos įvertintos neigiamai, atrankos į valdybą vykdytos nesilaikant Vyriausybės nustatytų tvarkų (ši situacija jau ištaisyta). Įmonė taip pat nebuvo suformavusi komitetų prie valdybos bei turėjo žymesnių strategijos įgyvendinimo priežiūros spragų.

„Kelių priežiūra“ 2017 metais neparengė metinės veiklos ataskaitos, netaikė tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų bei neturėjo suformuotų komitetų prie valdybos. Įmonė taip pat nebuvo parengusi strateginio veiklos plano, tačiau tam buvo svari priežastis - praėjusių metų pabaigoje įvykusi reorganizacija.

Tuo tarpu Ignalinos atominės elektrinės žemesnį įvertinimą nulėmė tai, kad įmonės metinė veiklos ataskaita įvertinta neigiamai, įmonė netaikė tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, 2017 metų audito išvadoje gavo neigiamą nuomonę. Praėjusiais metais įmonei sunkiai sekėsi įgyvendinti išsikeltus tikslus, nebuvo parengtas akcininko lūkesčių raštas (dėl numatomos įmonės reorganizacijos).

2017 metų indekse teigiamus įvertinimus gavo 24 įmonės, vidutinius - 22, neigiamus - 16. Pastebėtina, kad dauguma neigiamai įvertintų įmonių yra tos, kurias ketinama artimiausiu metu pertvarkyti/likviduoti arba kurios yra privatizuojamų įmonių sąraše.

Iš visų VVĮ labiausiai gerojo valdymo principus atitiko bendrovės „EPSO-G“ ir „Lietuvos energija“. Šių įmonių taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdomos strategijos įvertintos aukščiausiais balais ir iš esmės atitinka daugumą keliamų reikalavimų.

Lietuvos energija

Abiejų įmonių metiniai pranešimai įvertinti kaip vieni geriausių, jos taip pat taiko tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, jų vykdoma darnumo politika remiasi geriausiomis pasaulinėmis praktikomis. Įmonių kolegialiuose organuose daugiau nei pusė narių nepriklausomi (įskaitant ir pirmininką), reguliariai atliekami savo veiklos vertinimai. Abi įmonės šiuo metu turi suformuotus tiek atlygio, tiek audito komitetus.

„Pasikeitęs teisinis reguliavimas reikšmingai pakėlė kolegialių organų nepriklausomumą bei apribojo politinę įtaką, nebeliko politinio pasitikėjimo narių ir sumažėjo narių, dalyvaujančių ūkio šakos, kurioje veikia įmonė, politikos formavime, skaičius. Pasikeitusi kolegialių organų sudėtis bei standartizuotos atrankos procedūros pakėlė ir kolegialių organų kompetencijos įvertinimą, kadangi išrinkti nepriklausomi nariai į VVĮ valdyseną įnešė naujų kompetencijų, kurių būna sunkiau rasti tarp valstybės tarnautojų“, - teigia Valdymo koordinavimo centro (VKC) funkcijas atliekančios viešosios įmonės „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.

Nors kolegialių organų formavimo praktikos žymiai priartėjo prie aukščiausių valdysenos standartų, tačiau vis dar pastebima daug reikšmingų valdysenos spragų. Skaidrumo srityje vis dar nekokybiškai rengiami metiniai pranešimai, ypač silpnai įgyvendinama darnumo politika, retai taikomi tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (taikė tik 15 valstybės įmonių).

Strateginio planavimo ir įgyvendinimo srityje nemaža dalis įmonių vis dar nenusistato jokių pelningumo rodiklių, siektinus nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rodiklius pasiekė tik apie pusę 1A ir 1B grupėms priskirtų bendrovių, o skolintą kapitalą veiklai finansuoti naudoja taip pat tik apie pusę visų bendrovių.

„Kolegialių organų valdysenos srityje, kurioje paskutiniais metais užfiksuoti išties dideli teigiami pokyčiai, taip pat yra tobulintinų vietų. Dar ne visos įmonės vykdė atrankas ir suformavo reikalavimus atitinkančius kolegialius organus. Renkant kolegialių organų narius dažniausiai taikomi tik minimalūs nustatyti reikalavimai: į atrankas neįtraukiamos vadovų paieškos agentūros (atrankų ekspertai), kandidatams suformuojami gana nekonkretūs atrankos kriterijai, neviešinami atrankos rezultatai. Taip pat vis dar retai taikoma kolegialių organų savo veiklos vertinimo bei specializuotų (audito ir atlygio) komitetų formavimo praktika“, - sakė V. Danielius.