„Nusprendžiau truputį paeksperimentuoti, ir tas eksperimentas puikiai pavyko“, – juokiasi ji po pusės dienos nuotykio.

Gariūnai Aistei pasirodė tarsi kitas pasaulis su savomis laukinėmis taisyklėmis. Jų neperprasi – liksi tuščiomis ir nieko nepešęs.

Lyg kitas pasaulis

Nors Aistė teigė, kad į Gariūnus vyko paeksperimentuoti, turėjo ir daug konkretesnį tikslą – rasti šiltą paltą, su kuriuo nebūtų baisu išlįsti į lauką šaltomis dienomis.

„Prekybos centruose sunkiai rasi šiltą gerą paltą už patrauklią kainą. Be 200 eurų – nė iš vietos.

Bandžiau mąstyti strategiškai ir nepakliūti į piką, todėl iš namų išvažiavau gerokai po 11 valandos. Bet vis tiek papuoliau į kamštį. Eismas didelis, žmonių – daugybė, rodos, visas Vilnius ten suvažiavo“, – prisimena pirmus įspūdžius.

Papuolusi tarp prekybininkų moteris pasijautė kaip kitame pasaulyje. Aplink skambėjo rusų kalba, žmonių srautai nešė į priešingą pusę.

Gariūnų sankryža

„Iš pradžių apėjau prekyvietes lauke. Čia buvo visai įdomu – verda gyvenimas, prekyba vyksta intensyviai, net savotiškas azartas apėmė. O viduje – niūriau, prekeiviai sėdi ant kėdučių tarp drabužių vienodais veidais ir laukia, kada užeisi pasižvalgyti.

Tačiau labiausia nustebino, kad visur skambėjo rusų kalba. Toks jausmas, kad atvyko baltarusių pilnas autobusas į Vilnių ir visi pasiskirstė – pusė patraukė į Akropolį, pusė nugarmėjo čia, į Gariūnus“, – stebėjosi.

Daugiausia Aistė žvalgėsi po paltus, akį užmetė ir į sukneles, batus, žieminius atributus.

„Lauką ir vidų tyrinėjau iš sportinio intereso – norėjau pažiūrėti, kaip skiriasi pasiūla, kokios kainos. Labai nustebau, nes viduje kainos buvo žemesnės nei lauke, nors drabužiai iš esmės tie patys. Kai kurių kainos skyrėsi stipriai – net 30–40 eurų.

Taip pat mane labai nustebino įvairovė – tikrai didelis pasirinkimas, daug lietuvių gamintojų, tačiau mažų dydžių, deja, nebuvo daug likę“, – pasakoja ji.

Vis dėlto Aistei pavyko rasti ilgą, vilnonį paltą, už kurį sumokėjo 85 eurus.

„Prekybos centruose tikrai už tokią kainą nieko panašaus nerasi. O pats paltas kokybiškas, sudėtis gera – 80 proc. vilnos, 20 proc. poliesterio“, – džiaugiasi pirkiniu.

Foto: DELFI

Aistė reziumavo, kad paltą Gariūnuose galima nusipirkti už 80–180 eurų.

„Buvo ir už 220 eurų, bet, kiek žiūrėjau, tas paltas buvo vertas tų pinigų“, – sako ji.

Siūlo keisti šūkį

Nors Gariūnų šūkis – „Visada nusiderėsi“, moteris juokiasi, kad jį reikėtų pakeisti į „Niekada nenusiderėsi“.

„Derėtis – be šansų. Aš eksperimentavau, norėjau pažiūrėti, kiek galiu nusiderėti, čia juk turgus, bet beveik visada girdėjau tą patį argumentą: mes esame tik tarpininkai, nuo mūsų niekas nepriklauso.

Nusiderėti pavyko tik parduotuvėlėse, kur, matyti, kad prekiauja pati šeimininkė. Tada, jei jai patiksi arba jei perkamas drabužis bus paskutinis tokio modelio, gali tikėtis 5–10 eurų nuolaidos. Lengviau išsiderėsi nebent 50 centų nuolaidą, jeigu perki kokias pirštines. Taigi ši eksperimento dalis nepavyko“, – kiek nusivylė ji.

Gariūnų paltai
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Tačiau Aistė džiaugiasi, kad puikiai pasiteisino kita eksperimento dalis – kainų palyginimas.

„Tikrai galima rasti gerų, kokybiškų prekių ir už jas nesumokėti įspūdingų sumų. Tokių kainų mieste sunkiai rasi. Tačiau reikia žinoti tam tikras parduotuves, nes kitaip gali klaidžioti kad ir visą dieną, o liksi nieko nepešęs. Man draugė parekomendavo, kur galiu rasti gerų prekių. Be jos rekomendacijų būtų sunkoka“, – pasakoja ji, savo pirkinių krepšelį papildžiusi ir šiltomis pirštinėmis.

Čekį gausi sunkiai

Nusipirkusi šiltų drabužių Aistė ėmė žvalgytis po sukneles.

„Supratau, kad už 50 eurų galima nusipirkti gerą šiltesnę suknelę, kurios sudėtyje ir vilnos gali būti. Vakarinių suknelių kainos apie 60 eurų. Aš pati nusipirkau šventinę suknelę už 55 eurus“, – dalijasi ji.

Moteris pastebėjo, kad didesnis suknelių pasirinkimas yra viduje, o ne lauke. Tačiau juokiasi, kad turbūt tai logiška, nes matuotis suknelę lauke – nėra pati maloniausia patirtis.

„Apskritai visuose Gariūnuose matavimosi vietomis prekybininkai tikrai negali pasigirti. Lauke mačiau ir tą seną gerą būdą, kai tenka persirenginėti tiesiog stovint ant kartono, mintimis net į jaunystę persikėliau.

Tačiau viduje – ne ką geriau, kai tenka matuotis suknelę prisidengus vos ne kita suknele“, – kiek pajuokauja.

Išleidusi visus grynuosius Aistė susidūrė su nauju iššūkiu – atsiskaityti kortele čia lyg loterija: arba pasiseka, arba ne.

„Bent jau tose vietose, kur norėjau kažką pirkti, niekas nepriėmė kortelių. Labai liūdna, nes tikėjausi gautus kvitus užregistruoti kvitų loterijoje (Valstybinės mokesčių inspekcijos organizuojama kvitų loterija, kur gyventojai raginami registruoti kvitus už paslaugas bei prekes turgavietėse ir išlošti piniginius prizus – DELFI) ir išlošti 5000 eurų“, – šmaikštauja ji.

Gariūnų paltai
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Tačiau patraukus bankomato link – laukė staigmena. Bankomatas neišdavė grynųjų, kadangi jų tiesiog neturėjo.

„Supratau, kad ne man vienai pritrūko pinigų. Dar truputį paslampinėjau po prekyvietes ir nusprendžiau keliauti namo. Įdomiausia, kad kai judėjau automobilio link, pamačiau, jog bankomatas puikiausiai veikia ir išduoda pinigus, nes prekybininkai darbo gale tiesiog krūvomis kišo banknotus į savo korteles“, – prisimena matytą vaizdą.

Iš Gariūnų moteris išjudėjo truputį po 15 val., tačiau jos nuotykis pasibaigė kone taip pat kaip prasidėjo.

„Ir vėl papuoliau į kamštį, nes visi tuo metu užsidarinėjo ir išvažinėjo. Nors pusė dienos Gariūnuose buvo įdomi patirtis – nusikėliau į visai kitus laikus, o didžiuliai žmonių srautai gerokai išvargino, išties yra patrauklių kainų. Eksperimentas puikiai pasiteisino, o dar mobilioje programėlėje pažiūrėjau, kad virš 10 tūkst. žingsnių suvaikščiojau, geras sportas“, – juokiasi ji.