Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) konsultantas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo, kad nors tam tikras kompensavimas ir bus taikomas, įvertinus visas dotacijas palyginamosios sąlygomis 48 savivaldybės biudžetai mažėja.
„Absoliučia suma šiek tiek didėja, bet kadangi priimti sprendimai, kurie didina savivaldybių išlaidas, tai mes palyginamosios sąlygomis žiūrime“, – paaiškino jis.
Platesniame komentare DELFI teigiama, kad LSA siūlo GPM netektis kompensuoti kitu koeficientu nei dabar.
„50 procentų sumažėjimo sumos savivaldybėms numatyta kompensuoti pagal Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymą, atitinkamai padidinant visoms savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį. Tačiau savivaldybių nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų – tai netekčių našta turėtų būti: 80 procentų valstybės biudžetui ir 20 procentų savivaldybių biudžetams. Todėl Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo Metodikos įstatymo pakeitimą (vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2). Tai leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį“, – siūlo LSA.
Savivaldybių asociacija: nukentės gyventojų gerovė
Kaip DELFI informuoja LSA, savivaldybių biudžetas skirstomas savarankiškoms ir valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymą yra 43 savarankiškos savivaldybių funkcijos (atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas, keleivių vežimas, socialinių paslaugų organizavimas, kultūros ir sporto plėtojimas ir kitos) bei 37 valstybės deleguotos funkcijos (t.y. gyventojų vietos deklaravimas, priešgaisrinė sauga, civilinė metrikacija ir kitos).
„Net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – sumažėtų. Šių funkcijų negalima finansuoti iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, kurios skirtos valstybės deleguotoms funkcijoms. Taigi lėšų sumažėjimas reikštų, kad nuo to nukentės savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų kokybė, o drauge ir savivaldos gyventojų gerovė“, – komentuoja G. Lingė.
Asociacija prideda, kad savarankiškoms savivaldybių funkcijoms atlikti skiriama tik 1,69 mlrd. eurų, kai visas konsoliduotas valstybės ir savivaldybių biudžetas yra 12,49 mlrd. eurų. Informuojama, kad asociacija dėl mažėjančių savivaldybių biudžetų toliau ieškos galimybių susitikti su finansų ministru bei premjeru.
Neteks 312 mln. eurų, bet kompensuos kitos pajamos
Finansų viceministras Darius Sadeckas DELFI komentuoja, kad dėl Seimo, Vyriausybės priimtų sprendimų valstybės ir savivaldybių biudžetai 2019 metais neteks 312 mln. eurų pajamų iš GPM: 186 mln. eurų sumažės dėl pagrindinio NPD ir individualių NPD riboto darbingumo asmenims didinimo, 145 mln. eurų sumažės dėl GPM tarifo sumažinimo. Tuo pačiu padidės 12,4 mln. eurų dėl minimaliosios mėnesinės algos padidinimo ir 6,6 mln. erų dėl pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo.
Vadovaujantis Metodikos įstatyme nustatyta tvarka, dėl minėtų sprendimų 2019 m. savivaldybėms numatyta kompensuoti 88,8 mln. eurų GPM netektį.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2019 m. tokios pajamos, palyginti su 2018 m., 12 savivaldybių (Vilniaus m. Druskininkų, Neringos, Pagėgių, Alytaus rajono, Jonavos rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Vilniaus rajono) didėja 10 mln. eurų.
Likusioms 48 savivaldybėms mažėja 2,7 mln. eurų (iš tų savivaldybių pajamų mažėjimas sudaro nuo 0,01 iki 0,6 procento, arba nuo 1 tūkst. eurų iki 350 tūkst. eurų).
Tačiau D. Sadeckas atkreipia dėmesį, kad savivaldybių biudžetams be pastoviosios GPM dalies dar tenka ir kintamoji GPM procentinė dalis, kuri gali būtų skiriama savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti, savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti, savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti.
„Įvertinus pagal pastoviąją ir kintamąją GPM procentinę dalį apskaičiuotas pajamas, savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys 1898,1 mln. eurų (tai 3,14 proc. daugiau negu 2018 m.). Tokiu būdu pajamos, palyginti su 2018 m., didės visoms savivaldybėms.
Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams sudarys 1039,2 mln. eurų. Tokios dotacijos būtų skiriamos ugdymo reikmėms (mokinio krepšeliui), valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms finansuoti, savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti, ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti, savivaldybių vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (rekonstruoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti“, – apie papildomas gausiančias pajamas komentavo finansų viceministras.
Iš viso, kaip informuoja Finansų ministerija, savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos 2019 metais sudarys 2937,3 mln. eurų. Palyginti su 2018 metais, jos didėja 5,6 proc., arba 154,5 mln. eurų.
Kubilius: „valstiečiai“ ne tik mokytojus uždusins, bet ir savivaldybes
Konservatorius Andrius Kubilius DELFI teigia, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kitais metais numatomas 2,5 proc. kainų didėjimas, vadinasi išlaidos savivaldybėms padidės, o lėšų tai finansuoti papildomų neturės.
„LSA sako, kad valdžia gana ženkliai sumažino mokesčius ir dėl to atsirandančias problemas padalina tolygiai valstybės ir savivaldybių biudžetams. Savivaldybės galvoja, kad tai yra neteisinga daryti, nes jos neturi kitų pajamų. GPM praktiškai daugeliui savivaldybių yra vienintelis mokestis, kuris leidžia suformuoti biudžetą ir finansuoti įvairias išlaidas.
Pajamos mažėja 48 savivaldybėms. Gal ir neypatingai daug – po dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų – bet mes atkreipiame dėmesį į tai, kad valdžia visiškai nenumato jokio didėjimo toms išlaidoms ir taip natūraliai nepadengia to išlaidų padidėjimo, kuris atsiras grynai dėl infliacijos. Tai praradimai didesni dar bus. Grubiai suskaičiavome, kad jeigu bendrai savivaldybių išlaidos 1,5 mlrd. Eur, o infliacija 2,5 proc. (tiek prognozuoja valdžia), tai išeina, kad vien dėl to savivaldybių išlaidos padidės, lyginant su šiais metais, beveik 40 mln. eurų. To nėra numatyta kitų metų biudžete“, – DELFI komentavo A. Kubilius.
A. Kubilius vardina, kad lėšų dėl mokestinių pakeitimų trūksta ne tik savivaldoms, bet ir kitoms viešosioms paslaugoms: švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniams darbuotojams, kultūros darbuotojams. Būtent dėl to opozicija bandys stabdyti mokesčių reformą.
„Mes girdime argumentą dėl fiskalinės drausmės, bet turime kitą argumentą, kad pati valdžia įvarė visą viešąjį sektorių į kampą savo neprotinga mokesčių reforma, kur radikaliai sumažino mokesčius darbo jėgai, neieškojo jokių kitų subalansuojančių pajamų ir dėl to kitais metais įvairiais skaičiavimais virš 300 mln. eurų sumažėja potencialios pajamos, kurias valstybė galėjo gauti ir kurių dabar trūksta.
Nežinau, ar pavyks įtikinti valdančiuosius, bet mes bandome sudėlioti visą vaizdą kam trūksta labiausiai pajamų: savivaldybės, mokytojai, medikai, ugniagesiai ir t.t. Įtariu, kad ta suma susidarys netoli 300 mln. eurų. Vienintelis kelias, ką galima daryti racionaliai nepažeidžiant fiskalinės drausmės, tai tartis dėl mokesčių sistemos moratoriumo. Tada liktų galimybė tuos 300 mln. Eur ar daugiau net susirinkti į biudžetą, finansuoti svarbiausias savivaldybės ir viešąsias funkcijas ir per tą laiką tartis, jeigu nuo 2020 mokesčių reformą įgyvendinama, iš kokių kitų šaltinių surinkti kad būtų subalansuota“, – teigia parlamentaras.
Ir prideda dėl dažnai įvardijamo valdančiųjų buldozerio: „Mes bandome parodyti, kur jie stumia. Aš vakar turėjau pasakyti, kad valstiečiai ne tik mokytojus uždusins, bet tuoj ir savivaldybes“.
Jo teigimu, net ir turint omeny, kitas dotacijas, akivaizdu yra tai, kad pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybėms mažėja.
„Vienas dalykas aišku, kad tų 48 savivaldybių biudžetai nedidėja. Ekonomika auga, infliacija yra 2,5 proc., automatiškai išlaidos atskirose srityse didės, o savivaldybių biudžetai lieka nedidinami. Tai reiškia, kad kitais metais savivaldybių laukia biedni metai, jos turės ieškoti būdų, kaip taupyti kaip kažką mažinti. Finansų ministras taip ir pasakė. Negana, kad šiaip trūksta finansavimo viešosioms paslaugoms, nėra pinigų viešajam sektoriui finansuoti, kitais metais dar bus bloginama padėtis savivaldybėms“, – mano Seimo narys.
Privalo laikytis fiskalinės drausmės
Finansų viceministras ginčija, kad teisinis reguliavimas nenumato, kad valstybės biudžeto išlaidoms ar savivaldybių biudžetų išlaidoms būtų taikomas automatinis išlaidų indeksavimas infliacijos dydžiu. T.y. neatsižvelgiama į tai, kiek augs kainos.
Pasak jo, 2018 m. savivaldybių biudžetai sparčiai augo, dėl to yra aukštai iškeltos savivaldybių biudžetų bazės. Toliau išlaikyti augimo tempus keičiantis ekonomikos ciklui būtų neatsakinga, sako Darius Sadeckas.
Apie tai kalbėjo ir finansų ministras Vilius Šapoka Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
„Turime matyti bendrą vaizdą ir žiūrėti, kaip keičiasi ekonomikos ciklas. Tuo metu, kai ekonomika augo smarkiai, augo ir savivaldybių pajamos, dabar pereiname į lėtėjimo fazę. Tai negalima ignoruoti ekonomikos ciklo leidimosi. Pažiūrėjus į praeitus metus, kur buvo šuolis, bazė smarkiai padidinta, daugiau nei 270 mln. eurų – tokiais šuoliais toliau negalime šuoliuoti, nes ekonomikos ciklas leidžiasi“, – kalbėjo finansų ministras.
Finansų viceministro teigimu, savivaldybių siūlymas didinti kompensuotiną sumą atsieitų 93,6 mln. eurų valstybės biudžetui.
„Bet koks siūlymas keisti įstatymines nuostatas ir didinti savivaldybėms kompensuojamąją dalį reiškia, kad šia suma mažėtų valstybės biudžeto pajamos, todėl atitinkamai turėtų būti sumažinti iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai, įskaitant socialiai jautrioms valstybės sritims, struktūrinių reformų įgyvendinimui“, – prideda jis.
O V. Šapoka BFK posėdžio metu teigė, kad 100 mln. eurų viešųjų išlaidų padidinimas pažeistų fiskalinę drausmę ir tuo pačiu Konstituciją.
