Kaip Eltai teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus, Lietuvos bankas ir toliau laikosi nuomonės, kad verslo liudijimų derėtų atsisakyti ir, nors pastarasis Finansų ministerijos sprendimas - sveikintinas, tai neturėtų būti pertvarkų šia kryptimi pabaiga.
„Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje dėl gausių verslo formų susidaro reikšmingi mokestiniai skirtumai, kartais net vedantys į regresą, t. y., kad uždirbantys daugiau moka mažiau mokesčių. Reikšmingai besiskirianti verslo formų mokestinė našta kuria paskatas pasirinkti veiklos formą taip, kad pajamos būtų apmokestinamos kuo mažesniais tarifais“, - Eltai sakė G. Šimkus.
Pasak jo, dėl to dažnai gali susiklostyti situacija, kai panašų ar identišką darbą savarankiškai dirbantis asmuo sumoka gerokai mažiau mokesčių, nors jo pajamos gali būti net gerokai didesnės nei dirbančiojo pagal darbo sutartį, tačiau, nepaisant skirtingų mokesčių, abu asmenys gauna vienodas valstybės teikiamas sveikatos priežiūros, švietimo, viešosios tvarkos ir kitas paslaugas.
G. Šimkaus teigimu, tokia sistema iš esmės kuria „zuikių kultūrą“, kurioje tiesiog apsimoka mokesčių mokėti kuo mažiau.
„Laikomės nuomonės, kad verslo liudijimus reikėtų naikinti, šią veiklos formą pakeičiant individualia veikla pagal pažymą. Pagrindinis veiklos pagal verslo liudijimą privalumas turėtų būti paprastumas, tačiau reikia įvertinti ir neigiamus šios verslo organizavimo formos aspektus“, - komentavo G. Šimkus.
Veiklos pagal verslo liudijimą mokestinis režimas, pasak jo, diskriminuoja socialiniu ir ekonominiu aspektais vienodus asmenis, o dirbant pagal šią veiklos formą nereikalaujama tinkamai parodyti apskaitoje pajamų ir išlaidų.
„Esama sistema lemia mažesnes socialines garantijas dirbantiesiems pagal verslo liudijimus. Panaikinus verslo liudijimus, apskaitos ir mokestinių procedūrų paprastumą galima užtikrinti informacinių technologijų priemonėmis, taip pat tvarkant apskaitą pinigų srauto principu.
Be to, atsisakant fiksuoto verslo liudijimo mokesčio ir perėjus prie įprastos apmokestinimo tvarkos, itin mažas pajamas gaunančių gyventojų mokestinė našta gali ir sumažėti, o didesnes pajamas gaunantiems gyventojams nebūtų sudaromos sąlygos išvengti didesnio, palyginti su kitomis verslo organizavimo formomis, apmokestinimo“, - Eltai komentavo G. Šimkus.
ELTA primena, kad pokyčius pajus trijų sričių - pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų teikėjai, kurių Lietuvoje yra apie 23 tūkst. Jie savo veiklą vykdyti įsigiję verslo liudijimus galės iki 2019 m. liepos 1 d.
Gyventojai galės toliau nepertraukiamai tęsti vykdomą veiklą. Jiems pakaks informuoti VMI apie pasikeitusį mokesčio nuo individualios veiklos pajamų mokėjimo būdą, kurio pagrindu gyventojui bus parengta Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma.
Pakeitimais Finansų ministerija siekia užtikrinti, kad gyventojų pajamos, gautos vykdant pastatų apdailos ir remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros veiklas, būtų apmokestinamos taikant individualios veiklos apmokestinimo taisykles, mokant mokestį, priklausantį nuo gautų (uždirbtų) pajamų (pelno), o ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, kuris yra taikomas įsigyjant verslo liudijimą.
