Anot LLRI pranešimo, šeši iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. Dar 35 proc. pirko iš nelegalių pardavėjų. Trys iš dešimties teigė turintys draugų ar pažįstamų šešėlinėje darbo rinkoje.
„Dažniausiai šešėlinėje rinkoje perkamos prekės ir paslaugos išsiskiria dviem bruožais: arba tai yra prekės, kurios sudaro didelę vartojimo prekių krepšelio dalį, pavyzdžiui, maistas ar drabužiai, arba tai yra stipriai apmokestintos prekės: tabako ir alkoholio produktai, degalai. Tai patvirtina ir duomenys”, - pranešime cituojamas tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas.
31 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius metus šešėlinėje rinkoje pirko maisto produktų, 28 proc. - drabužių, 25 proc. - grožio paslaugų, 23 proc. - automobilių remonto paslaugų, 17 proc. - cigarečių, 18 proc. - statybų ir remonto darbų, 17 proc. - vaistų ir maisto papildų. Apie trečdalis respondentų sakė, kad jų draugai ir artimieji nelegaliai perka cigarečių ir alkoholio produktų, o kas ketvirtas - degalų.
Tyrimo duomenimis, pagrindinė šešėlio priežastis siejama su mokesčiais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės renkasi šešėlines prekes ir paslaugas, nes legalios yra pernelyg brangios. Lietuvoje taip manančiųjų daugiausia - devyni iš dešimties. Estijoje taip mano 83 proc., Latvijoje - 75 proc., Lenkijoje ir Čekijoje - apie 70 proc., Švedijoje - 66 proc. apklaustųjų.
Anot daugumos apklaustųjų visose šalyse, mokesčiai yra esminė priežastis, kuri skatina žmonės pirkti prekes nelegaliai ar dirbti su šešėlyje. Taip teigia vidutiniškai apie 64 proc. respondentų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Čekijoje, o Švedijoje - 42 proc.
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį vaidina ir šalies pajamų lygis bei prekių įperkamumas, o pajamų lygiui įtakos turi darbo našumas ir ekonominės sąlygos. Pastebima bendra tendencija, kad augant ekonomikai ir pajamoms žmonės vis labiau gali įpirkti prekes legaliai, todėl šešėlinė ekonomika traukiasi.
„Visgi svarbu suprasti, kad žmonės yra linkę atsigręžti į šešėlį sumažėjus pajamoms ar praradus darbą. Mūsų šalyje teigiančiųjų, kad pablogėjus finansinei situacijai dirbtų šešėlyje ir pirktų nelegalias prekes, buvo daugiausia palyginti su kitomis šalimis. Tai yra priminimas politikams, kad ekonomines politikos priemonės, pavyzdžiui, mokesčiai, turi būti vertinamos ne vien spartaus ekonomikos augimo fone, bet ir apmąstant žmonių elgesį ekonominio nuosmukio ar sulėtėjimo sąlygomis,” - pabrėžia V. Žukauskas.
Šešėlinės ekonomikos tyrimas atliktas remiantis rinkos ir visuomenės nuomonės bendrovės „Spinter tyrimai” atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis. Iš viso buvo apklausta 6055 18-75 metų amžiaus gyventojų.
