Į DELFI kreipėsi asociacijos „Kiemas“ atstovas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ši asociacija susikūrė, kad atstovautų Vilniaus Treinio g. 1 name gyvenantiems žmonėms. Atrodytų, kad istorija tik apie viename name esančius 12 butų, tačiau iš ties taip nutikti gali daug kam, kadangi namo gyventojai be jokios informacijos tiesiog vieną dieną pamatė netekę prie savo namo buvusios žemės ploto automobiliams statyti.
„Pagal Kalvarijų g. 121 namo bendrijos norus paėmė ir priskyrė jiems didžiausią plotą. Priešais juos yra stovėjimo aikštelė, o kadangi mes gyvename kampiniame name, todėl naudojamės aikštelės kampu, esančiu prieš mūsų namą. Tą kampą iš mūsų atėmė ir priskyrė jiems. Kitoje pusėje analogiškai stovi namas, tačiau iš jo to ploto neatėmė ir paliko gyventojams naudotis.
Kai Kalvarijų g. 121 gyventojai pradėjo statyti ženklus, kuolelius ir nebeleisti mums statyti automobilių, supratome, kad kažkas negero įvyko. Viešinimo apie tokius sprendimus nebuvo, nei vienas mūsų namo gyventojas nebuvo informuotas. Taip ir likome 12 butų be visiškos stovėjimo aikštelės. Iš tikrųjų toje schemoje prie visų namų parkavimas yra numatytas centriniame kieme, kuris žymimas žalia zona. Prie visų yra, išskyrus mūsų vienintelio.
Klausimas kyla ir dėl to, kas bus padaryta su šaligatviais prie mūsų namo. Kadangi prie Kalvarijų g. 121 namo iš kairės ir iš dešinės yra šaligatviai, per „Google street“ matosi senoviniai vartai ir praėjimai, yra atsišakojimai į mūsų laiptines. Čia servitutų nėra ir viskas anam sklypui priskirta. Tai vėl neaišku, ką jie darys su tais šaligatviais. Jie eina konflikto keliu, jiems reikia žemės. Faktas, kad jie panaikins praėjimus. Gal buldozeriu sulygins ir nebebus praėjimų. Kadangi planuose nieko nepažymėta tai vėliau tik nuotraukomis bus galima bandyti įrodyti, kad kažkokie praėjimai iš viso buvo“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo asociacijos atstovas.
Pasak jo, draugiškai susitarti su automobilių aikštelę pasisavinusio namo gyventojais – neįmanoma.
„Kiek girdėjau, jiems nemokamai padarys renovaciją, jei jie sutiks prisistatyti du papildomus aukštus. Tai, matyt, dėl to jiems ir reikia plėstis“, – svarstė „Kiemas“ atstovas.
Asociacija dėl susidariusios situacijos susirado advokatą ir kreipėsi į teismą.
Advokatas: visa problema kyla iš teisinio reguliavimo
Asociacijai atstovaujančios Šedbaro advokatų profesinės bendrijos advokatas Kristijonas Paliutis DELFI plačiau pakomentavo susidariusią situaciją.
„Yra du daugiabučiai namai vienas greta kito ir tik viena erdvė, kurioje galima statytis automobilį, ir ta erdvė dabar prijungta prie vieno iš gyvenamo namo. Suformavo tokį sklypą prieš metus ar du, o kiti namo gyventojai nieko apie tai nė nesužinojo. Sužinojo tik tada, kai buvo pastatyti ženklai, kad draudžiama statytis.
Šiaip sklypai formuojami pagal teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, specialiuosius planus. Jie sako, kad yra pasitvirtinę kažkokį specialųjį planą, bet tai nėra specialusis planas, tai kažkokios schemos nustatytos prie pastatų. Tai apskritai nėra kažkoks teritorijų planavimo dokumentas, nežinia kas ten jį rengė, ką ten derino su visuomene, institucijomis ir pan. Atrodo, savivaldybė sugalvojo, pasidarė schemą, nubrėžė ribas tai prie vieno, tai prie kito, neaišku pagal ką. Kriterijų, teisės aktuose, kaip turėtų būti elgiamasi prie jau esamų statinių, iš esmės nėra. Pati problema ir kyla iš teisinio reguliavimo.
Teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkinių projektų procedūros visiškai skirtingos. Specialiųjų planų rengimas iš esmės pats savaime kaip procesas yra įvairių interesų derinimas, savininkų, gretimybių, dėl to esminė dalis yra suderinti viską su visuomene. Po 2014 metų tas procesas suprastintas, kad sklypus mieste gali formuoti ir žemėtvarkiniais procesais, ko anksčiau nebuvo.
Dabar, kai rengiamas žemės formavimo sklypo pertvarkymas, pirmiausia kažkas turi jį inicijuoti. Pavyzdžiui, daugiabučiai namo bendrija kreipiasi į savivaldybę, ji leidimą duoda, atsiranda koks projektuotojas, kuris tą projektą rengs, jis pasikreipia į atsakingas institucijas leidimo, institucijos nustato reikalavimus, savivaldybė turėtų sakyti vadovaukitės tuo ir anuo, tarkime, Vilniaus miesto bendruoju planu. Dabar savivaldybė turi kažką, ką vertina kaip specialiųjų planą, bet tai nėra, nes neatitinka renginio tvirtinimo, jokių nustatytų teritorijų planavimo dokumentų kriterijų“, – papasakojo advokatas.
Pasak jo, apie tokį parengtą dokumentą gyventojams praktiškai nėra šansų sužinoti, nebent kiekvieną dieną apsilankai ŽDPRIS sistemoje.
„Projektuotojas parengęs projektą paskelbė informaciją ŽDPRIS sistemoje, kad yra toks dokumentas parengtas, ir nebent tu sėdėtum toje sistemoje ir tikrintum, ar kažkas nevyksta, tai tada tos informacijos ir nesužinosi. Pakabėjo ten kažkiek informacija ir čia jau skaitosi, kad yra suderinta su visuomene. Kaimynai, kad sužinotų, jog jų naudojama teritorija priskirta kitam namui nebent sėdėdami ir stebėdami sistemą.“, – DELFI sako K. Paliutis.
Savivaldybė rėmėsi urbanistiniais kriterijais
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja Gaiva Auglienė DELFI atsako, kad žemės sklypas buvo atiduotas tenkinant daugiabučio namo Kalvarijų g. 121 savininkų bendrijos prašymą.
„Šiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas, Treinio g. 1 pastato gyventojai netrukdomi gali pravažiuoti automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, pasinaudodami servituto teise, tačiau parkuoti savo automobilius gali tik susitarus su žemės sklypo Kalvarijų g. 121 nuomininke – šio namo bendrija“, – prideda ji.
G. Auglienė aiškina, kad žemės sklypas Kalvarijų g. 121 suprojektuotas, vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų – „Teritorijos tarp Kareivių gatvės, Neries upės, Žirmūnų, Šeimyniškių, rinktinės, Tuskulėnų, Kalvarijų ir S. Žukausko gatvių schema“ bei „Aukštybinių pastatų išdėstymo teritorijoje tarp Kalvarijų, Tuskulėnų, Apkasų, Minties, Žirmūnų ir Žvalgų gatvių specialiojo planas“ reikalavimais, o taip pat atsižvelgiant į teritorijoje esamą urbanistinę situaciją.
„Automobilių stovėjimo aikštelė ties Kalvarijų g. 121 namu yra išsidėsčiusi lygiagrečiai daugiabučiam gyvenamajam namui t. y po šio namo langais. Atsižvelgiant į racionalių žemės sklypų formavimo principus bei teritorijų planavimo dokumentus, daugiabučio gyvenamojo namo Kalvarijų g. 121 savininkų bendrijos naudojamas žemės sklypas buvo suformuotas kartu su namo gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštele“, – paaiškina ji ir prideda, kad ne tik prie gyvenamojo namo Treinio g. 1 nėra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, bet tokių automobilių stovėjimo aikštelių nėra ir prie gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų visame kvartale, apribotame Kalvarijų, Apkasų, Verkių ir Treinio gatvėmis.
Pasak jos, jei gyvenamojo namo Kalvarijų g. 121 bendrija norės padidinti ar sumažinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią jų nuomojamame žemės sklype, privalės parengti techninį projektą.
„Duomenų ar informacijos apie tai, kad gyvenamojo namo bendrija ketina plėsti automobilių stovėjimo aikštelę šaligatvių sąskaita, neturime“, – sako G. Auglienė ir taip pat nurodo, kad neturi duomenų ir dėl planuojamos namo rekonstrukcijos padidinant aukštingumą.
Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja prieštarauja gyventojų skundui, kad kitoje Kalvarijų g. 121 namo pusėje analogiškai stovinčiam daugiabučiai palikta stovėjimo aikštelė.
„Prie daugiabučio gyvenamojo namo Kalvarijų g. 119 nėra automobilių stovėjimo aikštelės, kuri formuojant naudojamą žemės sklypą būtų priskirta būtent šiam namui. Prie daugiabučio gyvenamojo namo Kalvarijų g. 119 nėra suformuoto žemės sklypo, gyventojai automobilius stato valstybinėje žemėje“, – teigia ji.
Informavo neegzistuojančią įmonę
Tiksliai paaiškinti, kaip vis dėlto buvo informuoti Treinio g. 1 gyventojai apie iš jų atimamą automobilių aikštelę savivaldybė negalėjo. Akcentuojama, kad užteko informuoti tik vieno namo gyventojus apie vykdomus pakeitimus.
Paklausus, kaip apie pokyčius buvo informuojama, gautas atsakymas, kad informacija buvo patalpinta Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS), o taip pat laiškai išsiųsti besikreipusiai bendrijai ir namo administratoriui, kurie turėjo atsidurti skelbimo lentose. Pasiteisinama tuo, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo informuoti gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkus apie rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
„Todėl šiuo atveju, apie rengiamą žemės sklypo Kalvarijų g. 121 formavimo ir pertvarkymo projektą registruotais laiškais buvo informuota gyvenamojo namo bendrija ir administratorius – UAB „Žirmūnų valda“, – teigia G. Auglienė.
Tačiau bėda ta, kad „Žirmūnų valda“ kaip juridinis asmuo išregistruota dar 2006 metais. DELFI nurodžius šią detalę ir paprašius patikslinimo taip ir negautas paaiškinimas, kaip savivaldybė sugebėjo informuoti nuo 2006 metų nebeveikiančią įmonę. Dar kartą patikinta, kad buvo informuota besikreipusi bendrija ir namo administratorius, tik jau šį kartą atsakymuose nebenurodoma koks administratorius. Vietoje to aiškinama, kad viešinimo procedūra neigiamos įtakos neturi.
„Šiuo atveju – informuota, ne tik Bendrija, bet ir namo administratorius. Tačiau ši viešinimo procedūra, įtakos projektuojamo sklypo sprendiniams ar neigiamos įtakos gretimo daugiabučio gyvenamojo namo Treinio g. 1 gyventojams, neturėjo. Projektuojant sklypus ar rengiant teritorijų planavimo dokumentus nėra taip, kad įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės „nuimamos“ nuo vieno namo ir priskiriamos kitam namui pasirinktinai“, – rašoma atsakyme.
Kaip informuoja savivaldybės atstovė, kadangi daugiabučio namo Kalvarijų g. 121 savininkų bendrijos prašymas gautas 2016 m. lapkričio mėn., apie projekto rengimą Bendrija ir administratorius informuoti 2016 gruodžio mėnesį. Tai įrodo, kad „Žirmūnų valda“ tuo metu jau buvo išregistruota, kai vyko informavimas.
Pridedama dar tai, kad sprendimui priimti užteko ir vieno namo gyventojų informavimo.
„Nacionalinė žemės tarnyba žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu, pritarė teikimui tvirtinti parengtą žemės sklypo Kalvarijų g. 121 formavimo ir pertvarkymo projektą atkreipdama dėmesį į tinkamą namo (Kalvarijų g. 121) gyventojų informavimą. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojai buvo tinkamai informuoti, šis projektas buvo patvirtintas“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
Siūlo jungtis į kaimynijas
G. Auglienės siūlo kelias išeitis be automobilių aikštelės likusiems gyventojams. Pirmiausia, jie gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pastatui priskirto žemės sklypo suformavimo.
Taip pat siūloma dalyvauti kaimynijų programoje.
„Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, apriboto Kalvarijų, Apkasų, Verkių ir Treinio gatvėmis, gyventojai turi galimybę dalyvauti kaimynijų programoje. Į kaimynijas susibūrę gyventojai patys galės nuspręsti, kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti: į kiemo apsaugą (tvorą, vaizdo kameras), į sporto ir pramogų įrenginius, ar atsinaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą. Savivaldybė skirs net po 10 eurų už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos. Jeigu atnaujinimų vertė neviršys savivaldybės teikiamo finansavimo, gyventojai nieko papildomai nemokės. Jeigu viršys savivaldybės skiriamą finansavimą, skirtumą padengs kaimynijos nariai“, – sako ji.
Pasak jos, jeigu daugiabučio gyvenamojo namo Kalvarijų g. 121 nesutiktų dalyvauti kaimynijos programoje, visuomet yra galimybė tikslinti kaimynijų teritorijų ribas, sudarant sąlygas kitiems daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams dalyvauti šioje programoje
Bendrija: čia ne jų aikštelė
Paskambinus Kalvarijų g. 121 savininkų bendrijos numeriu, kuris randamas viešojoje erdvėje, atsiliepė vyras, kuris pats nepanoro prisistatyti.
„Ne, pats nesakysiu, paieškokite“, – teigė telefonu atsiliepęs vyras.
Registrų centro duomenimis, bendrijos pirmininkas, kurio kontaktais susisiekta, yra Vilhelmas Lungys.
Pasiteiravus dėl susiklosčiusios situacijos pašnekovas nedaugžodžiavo: „Priklauso nuo savivaldybės. Aš kreipiausi, ką man davė tą davė. Parašiau prašymą ir viskas“, – teigė jis.
Paklaustas dėl statomų draudžiamųjų ženklų, dėl kurių šalia esančio namo gyventojai nebegali statytis automobilio jis pasipiktino: „Nu taip, čia mūsų aikštelė įteisinta, mes ir privalome pastatyti ženklus, kad niekas kitas nestatytų“ – kalbėjo V. Lungys
Ne daugiau leidosi į kalbas ir apie atliekamą renovaciją, dėl kurios, kaip tvirtina asociacija „Kiemas“ ir prireikė didesnės automobilių stovėjimo aikštelės šiam namui. Pakeltu tonu bendrijos pirmininkas piktinosi dėl kaimynų pateiktos informacijos, kad bus statomi du papildomi aukštai.
„Kodėl du aukštus? Kas čia sugalvojo, kad du aukštus. Vieną aukštą. Viena bobutė sakė. (...) Mums sakė, mums sakė. Čia mūsų reikalas, ką mes statysime. (...) Prie ko čia tas papildomas aukštas, galėjome nieko nestatyti, parašyti prašymą ir mums būtų išskyrę vietą prie namo“, – atsakinėjo bendrijos pirmininkas.
Perklausiamas dėl kaimynijoje susidariusios padėtis, jis teigė, kad aikštelė nepriklauso kitam namui.
„Kai aš kreipiausi aš neprašiau jų aikštelės ir čia ne jų aikštelė, čia valdiška aikštelė, kas nori tas stato, tai taip ir buvo. Čia ne jų, jeigu jų, tai jie turi turėti dokumentą“, – aiškino pašnekovas.
Jis taip pat teigė, kad dėl pakeitimų turėjo informuoti savivaldybė, o ne jie patys.
Paklaustas, ar sutiktų, kaip savivaldybė siūlo, jungtis į kaimyniją su kaimynais ir susitarti teatsakė: „Man savivaldybė nieko nesiūlė, jei jums siūlė, tai tarkitės“.
