Ministerijos rudens makroekonomikos prognozės, kuriomis remiantis formuojamas kitų metų biudžetas, artimiausios Europos Komisijos (EK), o netrukus išgirsime ir (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozes.
„Ekonomikos kaitimą įžvelgėme gerokai anksčiau nei kitos institucijos ir tą skelbėme. Tuo remdamiesi vykdėme ir vykdome atsakingą fiskalinę politiką, todėl trečius metus iš eilės formuojame viešųjų finansų perteklių - kaupiame rezervus. Ir dabar privalome remtis labiausiai tikėtinu ekonomikos scenarijumi. Tokį šiuo metu geriausiai atspindi Finansų ministerijos prognozuojami skaičiai.
Mes priimame ir įsiklausome į Lietuvos institucijų prognozes ar vertinimus, tačiau taip pat turime įsiklausyti ir į didžiulę patirtį turinčių tarptautinių organizacijų, kaip EK, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar EBPO įžvalgas“, - pranešime sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Kaip teigiama ministerijos pranešime, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos ciklinę padėtį (teigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo), parengtas ir Seimui pateiktas valdžios sektoriaus perteklių formuojantis ir 2019 m. biudžeto projektas. Trejus metus iš eilės pasiekus perteklinius valdžios sektoriaus finansus, 2019 m. pabaigoje būtų sukaupta apie 3 proc. BVP siekiantis finansinis rezervas, skirtas stabilizuoti ekonomiką nepalankiais laikotarpiais.
„Būtų neatsakinga biudžetą formuoti remiantis optimistiniu arba pesimistiniu požiūriu, taip pat negalima žaisti kraštutiniais emociniais pareiškimais - turime remtis skaičiais ir faktais. Kaip ne kartą minėjau - sunkiems laikams būtina ruoštis, tačiau taip pat svarbu neįsikalbėti ligos. Negalime visko išleisti ir prasiskolinti, taip pat negalime viso pajamų augimo atidėti rezervams, tokiu atveju nesidalintume ekonominės gerovės augimu su žmonėmis - turime visa tai subalansuoti“, - teigia V. Šapoka.
2019 metams skirtingų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertis Lietuvai, pagal kurį sprendžiama apie ekonomikos ciklinę padėtį, svyruoja 0,6-2,4 proc. intervale, o Finansų ministerijos apskaičiuotas įvertis patenka į šio intervalo vidurį.
Skirtingų institucijų įverčių skirtumus lemia skirtinga potencialaus bendrojo vidaus produkto (BVP) apskaičiavimo metodika, skirtingi statistiniai duomenys, skirtingas pradinės kapitalo sankaupos vertinimas bei skirtingi ekonomikos perspektyvų įverčiai. Būdama euro zonos nare, Lietuva privalo laikytis bendrai sutarto apskaičiavimo metodikos. Finansų ministerijos apskaičiuota Lietuvos potencialaus BVP raida sutampa su EK.
