„Laukinių vakarų laikai baigiasi (…) Kai kuriems dėl to bus nesmagu, tačiau daugumai tai leis jaustis saugiau“, – interviu DELFI sakė jis.
Vilniuje viešėjęs P. Tasca taip pat paaiškino, kodėl vis dar nematome sėkmingų „blockchain“ technologija paremtų projektų ir papasakojo, kurie iš jų jam atrodo įdomiausi.
– 2017-uosius turbūt galima pavadinti kriptovaliutų ir „blockchain“ projektų metais. Tuomet bitkoinas buvo labai brangus, vyko daug pirminių žetonų siūlymų (ICO). 2018-aisiais tikėjomės, kad tie projektai jau parodys, ką jiems pavyko pasiekti. Ar matote progresą šioje srityje?
– Šiuo metu technologijos gyvenimo cikle paliekame fermentacijos erą ir judame augimo eros link. Tai reiškia, kad per pastaruosius kelis metus turėjome daug konkuruojančių „blockchain“ infrastruktūrų, įmonės dirbo su skirtingais projektais, vystė prototipus.
Dabar mūsų laukia konsolidacija. Tad – ne, kol kas rimtų jau veikiančių produktų, kurie generuotų pajamas, dar nėra. Tačiau vystomi tūkstančiai projektų, kurie gali kada nors tokiais tapti. „Blockchain“ produktuose taip pat integruojami dirbtinio intelekto, daiktų interneto sprendimai.
– Su „blockchain“ dirbančios įmonės yra kažkuo išskirtinės?
– Jei vystai technologiją, kurią gali greitai išleisti į rinką, tada gali pajamų gauti pakankamai greitai. Su „blockchain“ kol kas taip nėra. Galime prisiminti 2000-ųjų pradžią, kada sprogo interneto bendrovių (angl. dot com) burbulas. 2017 metais 50 proc. „blockchain“ įmonių užsidarė, tad vis dar esame atradimų eroje.
– Galėtumėte paminėti kelis projektus, kurie įdomiausi jums?
– Vienas, susijęs su „blockchain“ analize. Jis ieško sprendimų „pažink savo klientą“ ir kovos su pinigų plovimu srityse. Tai naudinga vykdant ICO, nes projekto savininkai turėtų žinoti, iš kokių šaltinių ateina jų investicijos.
Kita projektų grupė dirba su „blockchain“ sąveika. Šiandien turime daug skirtingų „blockchain“ architektūrų, protokolų ir panašiai. Šie projektai leistų vartotojams savo duomenis perkelti iš vieno „blockchain“ į kitą, veikti keliuose iškart.
– Kaip manote, „blockchain“ technologija šiandien yra pervertinama ar vertinama nepakankamai?
– Šiandien 25 proc. išsivysčiusių valstybių gyventojų nėra girdėję apie „blockchain“, dar 25 proc. sako, kad yra girdėję, bet nežino, kas tai yra. Maždaug 35 proc. žino, kas tai yra, bet niekada nėra jo naudoję. Tik maždaug 5–10 proc. gyventojų yra turėję kriptovaliutų ar turėję kitokių reikalų su „blockchain“.
Manau, kad esame pačioje technologijos panaudojimo pradžioje ir todėl sakyčiau, kad „blockchain“ nėra pervertinamas. Žinoma, ta maža 5 proc. grupė, kuri supranta „blockchain“, yra labai entuziastinga.
– Gal jie pernelyg entuziastingi?
– Nemanau. Vienintelė grupė, kurią galima būtų taip apibūdinti yra tie, kurie galvoja, kad su „blockchain“ ir kriptovaliutomis galima labai lengvai pritraukti investicijų savo projektui. Esame matę daug labai žemos kokybės startuolių, kurie žlugo kelių mėnesių bėgyje, nes taip galvojo.
– „Blockchain“ klausimais esate konsultavęs Europos Parlamentą, Jungtinių Tautų Organizaciją. Kokios yra politikų nuotaikos šiuo klausimu?
– Politikai atspindi tai, ką galvoja juos išrinkę piliečiai. Dalis jų yra labai entuziastingi, o kiti nusiteikę atsargiau, nerodo didelio noro naudoti šią technologiją, ką nors keisti.
– Kaip „blockchain“, o konkrečiai ICO vykdymas, turėtų būti reguliuojamas?
– Kalbant apie kriptovaliutas ir ICO, visų pirma reiktų apibrėžti, kas tai yra. Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas to nelaiko pinigais. Kitos valstybės irgi jas laiko žetonais, kurie turi skirtingas paskirtis – tiek mokėjimo, tiek tam tikros vertės saugojimo. Šveicarija, Lichtenšteinas, Gibraltaras jau turi aiškų apibrėžimą ir tai yra pirmas žingsnis reguliuojant ICO rinką.
Jungtinėje Karalystė aiškios pozicijos dar nėra, jie laikosi neutraliai ir teigia esantys mokymosi stadijoje. Tai nėra blogai. Bet yra ir neigiamai ICO ar kriptovaliutų atžvilgiu nusiteikusių valstybių, kaip Kinija ar Pietų Korėja.
– Ar pats turite kriptovaliutų?
– Taip, šioje srityje dirbu nuo 2010 metų. Nežinau, ar turėčiau vardinti, kokių, bet turiu investicijų bitkoine, „Ripple“. Šiaip mano portfelis pakankamai diversifikuotas.
– Šiemet kriptovaliutų kainos laikėsi pakankamai žemame lygyje, ko tikitės 2019 metais?
– Kainų lygis – reliatyvus dalykas. Lyginant su 2017 metų gruodžiu, kainos mažos, bet jos nėra mažos, lyginant su 2016 metų gruodžiu. Tačiau manau, kad kriptovaliutų rinka ateityje augs.
Statistika rodo, kad 60 proc. diversifikuotus portfelius turinčių investuotojų uždirbo mažiau už tuos, kurie buvo investavę tik į bitkoinus arba etherius. Šios dvi kriptovaliutos pranoko visas kitas – iš esmės dėl to, kad kiti kriptovaliutų projektai buvo silpni, blogo dizaino.
Taip pat pastebiu, kad rinka tampa vis brandesnė. Todėl ateityje ir nepibrėžtumo joje turėtų būti vis mažiau. Matome, kad investuoti jau pradėjo milžiniški fondai. Šiandien pasaulyje yra per 300 kriptofondų. Tai atneša daugiau stabilumo, likvidumo, saugumo ir taisyklių.
Apibendrinant, sakyčiau, kad kriptovaliutų rinkoje laukinių vakarų laikai baigiasi ir ji tampa vis panašesne į klasikinę. Kai kuriems dėl to bus nesmagu, tačiau daugumai tai leis jaustis saugiau.
