Prieš 3 metus metalo pakuotes turėjusi sutvarkyti, kaip priklauso, įmonė pareigūnų apkaltinta, kad darbą imituoja, dokumentus klastoja. Kad metalo, plastiko, elektronikos pakuotės būtų perdirbtos, atsakingi gamintojai ir importuotojai. Kas konkrečiai joms tai padarys, suranda pasirinktos organizacijos. Bet 2015 m. kilo skandalas – bendrovė „Metrail“ atliekų esą netvarkė, nors pažymas apie atliktą darbą išdavė. Įsikišo teisėsauga, byla nebaigta.

Aplinkos ministerija, apsižiūrėjusi, kad atliekos galbūt nesutvarkytos, beveik 2 tūkst. įmonių pareikalavo susimokėti taršos mokestį. Tai – milijoninės sumos. Verslas puolė su ministerija tartis dėl taikos sutarties, nes, sako, antrą kartą už tą patį nemokės. Tačiau sutarties nepavyksta pasirašyti metus. Įmonės sąskaitą to, ką sumokėjo valstybei, pateikė pasirinktoms organizacijoms. Šioms gresia nemokumas.

„Tarptautinio kapitalo verslas nesuvokia, kaip galima taikyti tam tikras nuobaudas atgal. Tai yra už 2013, 2014, 2015 m. būtent šiandien. Nieks neįvertinęs tokių nuostolių, ir iš tikrųjų yra didžiulė grėsmė kompanijoms tiesiog bankrutuoti. Didžiulė grėsmė, kad į gatvę gali išeiti apie 19 tūkst. darbuotojų“, – sakė PTO direktorius Nerijus Juškaitis.

Organizacijomis suabejoję gamintojai ir importuotojai nustojo joms mokėti nario įnašus, organizacijos pritrūko pinigų, todėl nemoka šiukšles savivaldybėse surenkančioms įmonėms. Šios dirba už dyką.

„Nuo sausio mėnesio mes visiškai nesame finansuojami. Gali baigtis tuo, kad iš principo tikrai krizinėj situacijoje yra komunalininkai. Nes ypatingai tie, kurie yra maži. Vėluoja ir atlyginimai. Mes kol kas sukandę dantis laikomės“, – pasakojo Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė.

Kad bent jau sumažintų popierizmo, ministerija sukūrė elektroninę sistemą, per kurią įmonės gautų atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Bet sistema, nors paleista sausį, tebestringa. O tai verslui gresia baudomis metų pabaigoje. Bendra suma – iki 90 mln. eurų.

„Paralyžius visos sistemos. Jeigu prieš tai kalbėjom apie žaižaruojančias žarijas, tai dabar jau visiškas gaisras ir jį turim užgesinti per savaitę ir Aplinkos ministerija turi absoliučią lyderystę parodyti“, – kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.

„Yra noras rasti kraštinį. Išsivaizduokime, kad dėl visų nusikaltimų būtų kalta Vidaus reikalų ministerija ir policija. Tai yra panaši situacija, kuomet, na, bandoma kaltinti, jeigu pats kažko nepadarei. „Metrail“ byla neatsirado iš niekur“, – teisinosi aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

„Visi skelbia varpais, kad išspręstume krizę. Ir Aplinkos ministerija, kuri to nepripažįsta, man atrodo, gyvena alternatyvioje realybėje“, – piktinosi S. Gentvilas.

Ministerija kietą savo poziciją dėl sutarties su verslu sudarymo vadina noru, kad valstybė neliktų vienintele, patyrusia žalą.

Verslas sako, kad galiausiai už viską sumokės prekių ir paslaugų pirkėjai.

„Išlaidos, kurios iškrito iš dangaus, ir jos nebuvo planuotos, sudarant metinius biudžetus, negali būti iš kažko paimtos. Jos tiesiog elementariai atguls į bendruosius kaštus ir tuo pačiu – į gaminio kainą“, – teigė LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė.

Tačiau Aplinkos ministerija pažadėjo parengti planą B dėl to, kaip verslui elgtis, jeigu elektroninė sistema toliau veiks su trikdžiais. Tuo metu FNTT sako, kad bus „Metrail 2“ – aptikta dar viena įmonė, kuri irgi darbą galbūt imituoja, dokumentus klastoja.

Daugiau – reportaže.