Šeštadienį iš ryto gąsdino lietus, todėl žmonių turguje buvo kiek mažiau nei paprastai, tačiau prekyba virte virė.
Ponia Lina iš Palangos prisipažino kalėdinių žaisliukų ieškanti visus metus, nes yra šios srities maniakė. Jų jau turi ne vieną kolekciją. Moteris važiuoja į daug blusų turgelių ir ieško. Paklausta, kuo Dituvos turgelis skiriasi nuo kitų, atsakė: „Šitas geras turgus, nors man visi turgūs patinka. Susirenka žmonės iš įvairių miestelių ir atneša skirtingų daiktų. Klysta tie, kurie galvoja, kad negalima rasti kokių nors gerų dalykų tokiuose turguose. Va, radau šitą žaisliuką. Įsivaizduojate, mano dukra kolekcionuoja viską, kas susiję su Disnėjumi. Per Kalėdas padovanosiu, ji išprotės, kai pamatys. Jai tai bus milijono verta dovana, o aš jį perku už 2 eurus“, - džiūgavo moteris.
Žmonės jau rinkosi įvairiausius kalėdinius atributus. „Jau ruošiuosi Kalėdoms. Čia tikrai galima rasti originalesnių dalykų. Parduotuvėse viskas kaip suštampuota. Šitie kalėdiniai šviestuvai kainuoja 4-5 eurus, o parduotuvėje tikrai reikėtų mokėti 10-12 eurų“, - sakė ponia Ingrida iš Kintų.
Ko širdelė geidžia
Blusturgyje sutikome ir klaipėdiečių porą, kuri ieškojo antikvarinių komodų interjerui pagyvinti. „Aš dairausi ir rekvizito. Mes truputį teatralai, tai tokių dalykų kartais reikia spektakliams. Čia galima rasti labai įdomių perliukų. Jau esu nemažai nusipirkusi“, - sakė ponia Vaida.
Prie Dituvos blusų turgaus pakelėje stovi ir sunkvežimiai su malkomis. Bene labiausiai akį traukia gausybė įvairiausių drabužių. Vieni suversti tiesiog ant stalų, kiti gražiai sukabinti palapinėje, kai kurie net su etiketėmis. Galima rasti ir kilimų, ir antklodžių.
Čia parduodami ir kvepalai, ir švaros priemonės, nauji ir seni aprūkę puodai, samčiai, su kuriais užaugo ne viena karta, surūdiję pjūklai, senovinės tarkos, gerokai padėvėti guminiai batai, net neišpakuotas iš dėžutės dulkių siurblys, langų rėmai, paveikslų reprodukcijos, automobilių padangos, kilnojamieji svarsčiai, pinti krepšiai, gintariniai karoliai, dviračiai, jų laikikliai, batai, televizorių pulteliai, vaikų žaislai, automobilinės vaikų kėdutės, šviestuvai, laikrodžiai, staliukai, kėdės, arklių pakinktai, skėčiai, rankšluosčiai, įvairiausi laidai ir t. t. ir t. t. Net galva apsisuka nuo tokios gausios pasiūlos.
Kokios kainos?
„Už tą didžiąją lovą su čiužiniu, su viskuo, prašau 250 eurų, bet „biškį“ paderinsime. Už mažesnę irgi su čiužiniu – 50 eurų“, - sakė prekeivis, tuo užsiimantis jau 15 metų.
Klausiamas, kaip sekasi lovų prekyba, vyras atsakė: „Po „biškį“ parduodu. Šiuo metu turgus sumenko, žmonių kur kas mažiau.“
Vijomės jauną porą, nusipirkusią seną ketinį krosnies viršų, norėdami paklausti, kur šiais laikais pritaikys tokį daiktą, bet jie nebuvo linkę atvirauti.
Dituvos blusų turguje galima rasti ir jūrinės tematikos daiktų: laivų sraigtų, puodų, kompasą už 100 eurų, varpų (už didesnį norima 60 eurų), net iliuminatorių, už kuriuos prašoma 300 eurų. Beje, inkarus galima išsinuomoti.
Metaliniai baltai nudažyti lauko suoliuko rėmai kainavo net 55 eurus, sena metalinė vokiška vaflinė – 60 eurų, o už vieną tokią žmogus prašė net 80 eurų ir nesiderėjo. Kultivatorius kainavo 220 eurų, o vakuuminis siurblys net neišpakuotas – 40 eurų.
Dėmesį patraukė išdėliota kirvių kolekcija. Labai stebėjomės, kad už kirvį, tiesa, gana didelį, žmogus norėjo gauti 50 eurų. „Tai rąstams, sienojams tašyti skirtas šoninis kirvis. Matote, jis yra ekscentriškas. Toks retai pasitaiko. Aš jį ant sienos pasikabinčiau, primintų, kaip tėveliai medinį namą statė“, - sakė buvęs inžinierius vilnietis Romas, kurio tėvai gyveno Palangoje ir parodė, kaip rąstai buvo tašomi, kai statydavo namus.
Pasak pono Romo, Dituvos blusų turgus tarsi renginys - pasivaikštai, pasidairai. „Čia mano amžiaus žmogui yra daug dalykų, kurie artimi. Čia įdomu“, - sakė jis.
Taisyklių laikomasi ir turguje
Pasak UAB Dituvos blusų turgaus direktorius Vidmantas Viederio, šis turgus veikia jau daugiau nei 10 metų. Jo privalumas - gali rasti daiktų, kurie tiks visiems skoniams – nuo garsiausių pasaulyje firmų ir netgi vardinių naujų drabužių, iki žmonių atvežtų iš savo spintos. Žinoma, reikia ieškoti, kad rastum visokių įdomybių – antikvarinių daiktų. Sendaikčiai atvežami iš Skandinavijos, iš Europos.
Anot direktoriaus, vasaros sezonas nuo šaltojo skiriasi tuo, kad dagiau žmonės atveža daiktų, kaip turguje sakoma, iš spintos. Tačiau šis regioninis turgus vyksta ištisus metus jeigu tik būna geras oras. Atvažiuoja žmonės ir iš Jurbarko, Tauragės, net iš Vilniaus. Pasak direktoriaus, net estai kartais priklysta.
Šaltojo sezono metu prekyvietės kainos šiek tiek sumažintos – nuo 7 eurų už vietą per dieną. Standartinė prekybos drabužiais vieta šiuo metu kainuoja 10 eurų.
Turguje yra tvarka. Šiaip neateisi ir pasiklojęs paklotą susidėjęs, tarkime, vogtus, daiktus nepaprekiausi. Prekeivis privalo turėti verslo liudijimą, parduodamų prekių dokumentus. Numatyta bendra metinė apyvarta netgi tiems, kurie prekiauja daiktais iš savo spintos - 2438 eurai. Jie gali prekiauti ir be verslo liudijimo. Kita vertus, pasak V. Viederio, turguje visi vienas kitą jau pažįsta iš veido. Čia savos taisyklės, kurių privalai laikytis. Be abejo, yra ir apsauga.
„Turiu visokių idėjų, kaip turgų būtų galima patobulinti, t. y. sutvarkyti infrastruktūrą. Mąstau, gal reikėtų atidaryti kavinę, kad žmonės atvažiavę galėtų kavos išgerti, elektros dalykus sutvarkyti. Su Klaipėdos rajono savivaldybe gerai sutariame. Va, prieš savaitę ji išasfaltavo kelią. Žinoma, tai darė ne tik dėl mūsų, bet dėl visos Dituvos, dėl sodų“, - sakė direktorius.
Įdomybes reikia atrasti
„Vienu metu žmonės iš Vokietijos sandėlių vežėsi įvairių antikvarinių dalykų. Jie atvažiuodavo 7 val., o pirkėjau jų jau laukdavo. Pavyzdžiui, vienas žmogus čia nusipirko už 10 litų sviestinę. Po kurio laiko nudaužė jos galiuką ir nunešė vyrui, kuris remontuodavo įvairius antikvarinius dalykus, pataisyti. Šis jam už sudaužytą sviestinę pasiūlė 300 eurų. Yra įdomių dalykų, bet tuo reikia domėtis ir ieškoti“, - pasakojo V. Viederis.
Vienas vyras mūsų akivaizdoje nusipirko kataloginę gėlių vazą už 4 eurus, kuri, jo manymu, rinkoje kainuoja 40 eurų. „Tai Vakarų Vokietijos serijinės gamybos vaza. Ji markiruota, turi kodą. Pagal jį gali pasižiūrėti kataloguose. Ji yra užliejama glazūra ir spalvas įgauna tik tada, kai glazūra ištirpsta krosnyje aukštoje temperatūroje. Tokių vazų 1952 metais buvo pagamintas tam tikras kiekis. Kadangi žmonės, kurie veža tas prekes iš Vokietijos, nelabai žino jų vertę, gali labai pigiai nusipirkti. Jų kainos yra nuo 10 iki 400 eurų. Taigi pirkiniu esu labai patenkintas“, - sakė vyras.
