DELFI gavo laišką, pasirašytą „Swedbank“ vieno iš skyrių kolektyvo vardu. DELFI žinomas konkretus šis skyrius ir jo funkcijos, tačiau „Swedbank“ prašymu, jis nebus atskleidžiamas dėl galimai pažeisto duomenų apsaugos reglamento, nes laiške pateikiamas ir to skyriaus vadovo darbuotojams persiųstas laiškas, pasirašytas konkrečiu vardu.
Pažymėtina ir tai, kad DELFI gautas laiškas buvo siųstas iš neva skyriaus „Gmail“ paskyros, pasirašytas viso skyriaus vardu, tačiau pats laiško turinys pateikiamas moteriškos giminės vienaskaitos forma, todėl sunku spręsti, ar kreipimasis į žiniasklaidą iš tikrųjų buvo inicijuotas viso skyriaus, ar tik kelių darbuotojų. Tačiau, kad darbuotojams buvo išsiųstas toks laiškas patvirtino „Swedbank“ atstovė.
Laiške atskleidžiama, kad darbuotojai neva spaudžiami klientams parduoti kuo daugiau banko paslaugų, nepaisant klientų poreikių ar norų, o sirgti darbuotojams galima tik išskirtiniais ir sunkiais atvejais.
„Parduoti kuo daugiau, bet ko ir bet kam“
Laiške, siųstame DELFI, rašoma, kad pats darbdavys nuolat save pristato kaip besirūpinantį darbuotojais, besigiriantį išskirtine darbo kultūra ir požiūriu į žmogų, tačiau realybė yra visai kitokia, o dominuojanti taisyklė „parduoti kuo daugiau, bet ko ir bet kam.“
„Kiekvieną rytą iš manęs reikalauja pasakyti, kiek aš parduosiu banko paslaugų, nors prieš tai banko mokymuose banko mokymo specialistai aiškiai man iškomunikavo, kad turiu dirbti kliento interesams, atsižvelgti į jo poreikius ir pan., nes klientai dėl netinkamos paslaugos gali kreiptis į Lietuvos banką, o tuomet būsiu atleista“, – rašoma laiške.
„Supratau, kad visiems norintiems įsidarbinti pas „geidžiamiausią“ darbdavį reikia suprasti, kad esi niekas – negali sirgti, atsiprašyti iš darbo laikyti egzaminą ir kt., nes už tave niekas tądien neparduos banko paslaugų, o tai labai blogai, nes banko milijoninis pelnas nepadidės. Taip, kaip aš, jaučiasi dauguma mano kolegų, nes vadovė reikalauja parduoti kuo daugiau paslaugų, tuo pačiu gąsdina Lietuvos banku“, – teigiama laiške.
Pristatytos taisyklės, kaip elgtis ligos atveju
Laiške, siųstame DELFI, prisegtas ir visiems to skyriaus darbuotojams prieš kelias dienas išsiųstas skyriaus vadovo laiškas. Visų pirma, jame piktinamasi neva dažnu darbuotojų sergamumu.
„Man atejus i x (skyriaus pavadinimas, kuris banko prašymu išbrauktas – DELFI) pirmomis dienomis (dar ir dabar tas tesiasi) – soka gavau, tiesiogine sio zodzio prasme, kaip zmones „serga“ (dedu i „kabutes“, nes daznai net neserga, bet tiesiog naudojasi galimybe pabuti „ligoniu‘). Pradeda sirgti vasara ir baigia sirgti vasara...
Dazniausiai visi reikalai atsitinka labai įdomiai, t.y. penktadieni, pirmadieni ir pan. As per daug metu dirbu organizacijoje, kad nesuprasčiau, kas cia kartais vyksta. Skirtumas tarp x ir padaliniu komandu – padaliniuose žmones atsakingesni siuo klausimu ir bet kada kaip sauna mintis neima nedarbingumo, nes jaucia atsakomybe pries visa komanda ir net mintyse tokio elgesio nera. As nekalbu apie tai, kad reikia darbo vietoje sirgti ir nepakelti galvos del blogos sveikatos. Tokiu dalyku tikrai negali būti“, – rašoma laiške, kurio kalba netaisyta.
Jame taip pat primenamos banko taisyklės, kas ir kaip gali naudotis ligos dienomis.
„ 1. Ligos dienos skirtos „extra“ atvejais, t. y. gripo epidemijos metu, virusui uzejus, kai temperatūra pakyla ir pan. cia tam, kai nera baisi liga, bet užtektu 1 d. paguleti ir kita diena galetumet ateiti i darba. Jos neisiskaito i jusu atostogų dienas, jos nera skirtos vaiku prieziurai, kai vaikai serga.
Cia skirtos EXTRA atvejais, kai tu LAAAAAABAI blogai jautiesi ir turi temperatūros. Jos neturi būti išnaudojamos, jos skirtos tik tam, kad jei atsitiktu toks atvejis. Todel mes ziuresime i sita reikala labai stipriai ir padidintu demesiu. Tomis dienomis Jus negalite niekur keliauti, vaikstineti po prekybos centrus ar siaip pramogauti, o issiguleti lovoje.
Jei kazkas pastebėtu, kad Jus leidžiate sau taip elgtis, tai jau piktnaudžiavimas. O pitknaudziavimo atvejai bus fiksuojami. Tai nera skirtos dienos jusu egzaminams, kontroliniams, siaip pagulėjimui. Dar karta pakartoju, kai EXTRA ir su temperatūra.
2. Kitas atvejis – nedarbingumas. Kai jauni žmones nuolatos serga, man cia irgi nenormalu. Tai reiki tada saugoti sveikata labiau: gerti vitaminus, eiti sportuoti, palaikyti sveika gyvenimo buda, tada ir ligos maziau puls.
Mes zinome, kaip duoda nedarbimguma gydytojai. Man cia kartais ir skaudžiausia, kad visus musu „aukomis“ baigia paversti, nors mes pakankamai sveiki ir manau guvus žmones...Tai tada užsiimkime sveikatos profilaktika, o ne galvoju, kaip cia as sirgsiu...ir cia jei bus pastebėta kitu komandos nariu, kad vaikstinejate po miesta, dalyvaujate paskaitose – Sodra gali sužinoti“, – pateikiamos taisyklės (kalba netaisyta – DELFI).
Klausė, ar geriau sirgti, ar rūpintis sveikata ir trykšti gyvenimo džiaugsmu
Matyti, kad vadovės laiške bandoma motyvuoti darbuotojus, tik tam pasirinktas keistokas komunikacijos būdas.
„Ir kitas paskutinis dalykas. Atsakykite i klausima, kokie žmones padaro karjera ateityje? Manau, kad nereikia spėlioti, sakysite - GERIAUSI. O zinote, kad GERIAUSIAS gali būti tik tas, kuris daug dirba, siekia, stengiasi visais imanomais budais prasiverzti i prieki. Idomus dalykas tas, jei nuolatos sirgsi, tu niekada nebusi GERIAUSIAS, nes tiesiog per mazai laiko pačiam darbui...nebent, kai nesirgsi, darysi 10 kartu daugiau darbo, o cia jau kartais tikrai gali būti sunku.
Dar cia prie to prideciau, o kaip visa likusi komanda turi „ziauriai daug dirbti“, kad išlaikyti auksta aptranavimo lygi, nes mes juk atsakingi pries savo klientus. Man tada gaila visos likusios komandos, kurie turi dirbti nepakele akiu“, – rašoma laiške (kalba netaisyta – DELFI).
„Tai vat tiek, kolegos...esame jauni žmones, dar mums viskas pries akis. Atsakykime sau i klausima, ar geriau sirgti ir visada dejuoti, kad cia nieko neimanoma pasiekti ir labai sunku, ar geriau rupintis sveika gyvensena, tryksti gyvenimo džiaugsmu ir pasiimti is gyvenimo maximum, ka jis gali duoti...
as visada asmeniškai buvau uz 2 varianta (per savo 16 m. darbo patirti, sirgau lygiai 3 dienas, bet labai rupinausi sveikatos profilaktika) ir šiandien is gyvenimo imu pakankamai daug, bet dar ne maximum...paimsiu dar nemazai. Tai kas su manimi i KOMANDA pasiekti ta maximum?
P.S. nepykite ant manes uz laaaabai atvira laiska ir griztamaji rysi, bet esu tas zmogus, kuris negali daug ko kaupti savyje, turiu pasidalinti kaip jauciuosi...gal jis pades mums visiems apie save ir kitus pagalvoti. Ir sorry uz gramatines klaidas“, – baigiamas laiškas.
„Swedbank“: esame šiek tiek nustebę
DELFI kreipėsi į „Swedbank“, ar jiems žinoma ši situacija viename iš banko skyrių ir kaip ją vertina vadovybė.
„Swedbank“ personalo tarnybos vadovė Milda Autukaitė teigė, kad apie situaciją skyriuje sužinojo tik kai į banką kreipėsi DELFI.
„Apie jūsų minimą situaciją sužinojome tik iš jūsų atsiųsto laiško, todėl natūralu, kad esame šiek tiek nustebę. Visų pirma, dėl to, kad jokių nusiskundimų dėl situacijos darbe iš šio padalinio darbuotojų nei banko personalo tarnyba, nei darbo taryba nėra gavusi.
„Swedbank“ puoselėjame atvirą ir pasitikėjimu pagrįstą darbo kultūrą, todėl skatiname darbuotojus jiems rūpimus klausimus išsakyti bendraujant su personalo tarnybos kolegomis, naudojantis banko vidiniu forumu ar tiesiog kreipiantis į savo tiesioginį vadovą“, – teigė ji.
Anot jos, banke organizacijos diagnostikai nustatyti 2–3 kartus per metus vykdomi darbuotojų nuomonės tyrimai, kuriose prašoma anonimiškai pasidalinti, kaip jie jaučiasi darbo aplinkoje, kaip vertina savo vadovą, ar nesijaučia diskriminuojami ar jaučia, jog sukuriamos sąlygos tobulėti ir panašiai.
„Taip pat šiais metais visiems darbuotojams esame pristatę ir iškomunikavę „Swedbank“ Nediskriminavimo principus bei Psichinės sveikatos gaires, kur esame aiškiai išsakę savo organizacijos poziciją netinkamo elgesio darbe bei emocinės sveikatos klausimais.
Esame įvardinę kanalus bei procedūras, kaip darbuotojai gali kelti rūpimus klausimus tiek anonimiškai, tiek kreipiantis į atsakingus specialistus. Galvojame, kad įvardinta organizacijos pozicija bei apibrėžti problemų eskalavimo būdai padeda mūsų bendruomenei spręsti iškilusius iššūkius. Šiomis priemonėmis darbuotojai naudojasi ir, mūsų vertinimu, jos yra veiksmingos“, – pridūrė ji.
Teigia, kad kiekvienas gali gauti 3 apmokamas darbo dienas be jokių pažymų
Milda Autukaitė pažymėjo, kad laisvos dienos susirgus, kaip ir papildomos laisvos dienos darbuotojo santuokos, aukštojo mokslo baigimo proga ir panašiai, yra viena iš banko darbuotojams siūlomų naudų:
„Ši iniciatyva gimė siekiant prisidėti prie darbuotojų sveikatos puoselėjimo – netikėtai susirgęs, kiekvienas darbuotojas gali per metus gauti 3 pilnai apmokamas laisvas dienas. Norint jomis pasinaudoti nereikia jokios gydytojo pažymos – tai pasitikėjimu pagrįsta organizacijos siūloma papildoma nauda darbuotojams.“
„Šiuo konkrečiu atveju vadovas turėjo kelias indikacijas, kad šios laisvos dienos yra panaudojamos ne pagal paskirtį, todėl ėmėsi iniciatyvos priminti, kad laisva diena susirgus neturėtų būti naudojama kitais tikslais. Apie fiktyvų nedarbingumą, matyt, daug diskutuoti neverta − tai nėra etiška nei darbdavio, nei kitų kolektyvo narių atžvilgiu.
Galima diskutuoti, ar buvo pasirinktas tinkamas laiško tonas, ar jis turėjo būti išsiųstas visiems padalinio darbuotojams, tačiau tai yra darbinė situacija, kurių gali pasitaikyti kiekvienoje organizacijoje“, – komentavo M. Autukaitė.
Teigė, kad vienodai svarbi tiek kokybė, tiek kiekybė
M. Autukaitės teigimu, šio skyriaus darbuotojai „dirba fantastišką darbą“, o teiginiai, kad jiems liepiama parduoti kuo daugiau banko paslaugų, nesvarbu, kokie kliento poreikiai, neturi pagrindo.
„Dirbdami su klientais, siekiame palaikyti aukštą klientų aptarnavimo standartą. Dirbant finansinių paslaugų teikimo srityje, tai yra vienas iš pagrindinių būdų klientui sukurti pridėtinės vertės.
Darbuotojų veiklos planas yra subalansuotas ir sudarytas iš kokybinių ir iš kiekybinių komponentų, kur kiekybiniai kriterijai nėra vyraujantys“, – sakė ji, paneigdama, kad svarbiausias parduotų paslaugų kiekis.
Ji pabrėžė, kad dėl šio atvejo planuojama susitikti su darbuotojais, išnagrinėti situaciją, taip pat dar kartą iškomunikuoti „Swedbank“ principus ir vidinius komunikacijos kanalus, kuriais gali būti eskaluojami tokio pobūdžio klausimai.
