Pasak jo, prieš dešimtmetį niekas nesitikėjo, kad po didelio augimo pajamos galėtų kristi tiek pat smarkiai – maždaug trečdaliu.
„Neįvertinta, kaip sureaguos verslas ir pasiskolinę fiziniai asmenys į išorinius faktorius, nes situacija dėl augimo buvo gana įtempta, lūkesčiai buvo sukilę, darbo užmokestis išaugęs (...) Bet buvo neįvertinta, kad Lietuvos ūkis ir jo subjektai yra gerokai labiau pažeidžiami dėl tų dviejų faktorių – staigaus augimo ir staigaus mažėjimo“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino G. Dusevičius.
Jis pripažino, kad prieš krizę šalies bankai veikė aplinkoje su dideliais lūkesčiais ir konkurentų spaudimu.
„Visi skaičiai rodo, kad bankų veikla buvo labai intensyvi (...) ir agresyvi ne tik plėtros prasme (...)“, – tikino jis.
G. Dusevičius pripažino, kad plėtra vis tik „vyko ir augo gana sklandžiai“, nors bankai ir nemąstė, koks galimas „augimo greitis, su kurio dar galima susidoroti ir valdyti“.
Anksčiau komitetui liudijęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas paskolų dalinimą prieš krizę lygino su bandelių prekyba. Jis taip pat pripažino, kad Lietuvos bankas prieš paskutinę krizę bankams galėjo sugriežtinti kai kurias priežiūros priemones, bet to nepadarė.
2004–2013 metais centrinio banko valdyboje dirbęs Audrius Misevičius anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto nariams liudijo, kad 2011 metais patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės būtų suveikusios, jei būtų priimtos 2005-2006 metais.
Seimas šį pavasarį įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.