Lietuvos pramoninkų konfederacijos organizuotame „Metų ekonomikos forume“ dalyvavęs Suomijos inovacijų finansavimo verslo agentūros vykdantysis direktorius Mika Lautanala interviu DELFI pasakojo, inovacijų plėtra pasaulyje vis spartėja, didžiulėms sustabarėjusioms kompanijos kyla vis daugiau iššūkių, o prie visa to dar ir prisideda senėjanti populiacija Europos Sąjungoje (ES).

„Šis pokyčių procesas yra nuolatinis, kartais net sunku pasakyti, kada įvyksta lūžis. Pavyzdžiui, tik po kokių penkių metų gali suprasti, kad dabar vyksta esminiai pokyčiai. Manau, kad didžiausi pokyčiai prasidėjo tuomet, kai į biuruose pradėti naudoti kompiuteriai ir internetas tapo prieinamu visiems. Nuo to laiko prasidėjo nuolatinis tobulėjimas.

Technologijos sukelia pirminį ir pagrindinį efektą, kalbant apie pokyčius verslo aplinkoje. Tačiau yra ir kiti svarbūs komponentai, kurie prisideda. Ypatingai ES veikia senėjančios populiacijos faktorius, o taip pat ir klimato kaita. Jungiami šie komponentai sukuria produktus, kaip, pavyzdžiui, „Aibnb“. Imami taupyti resursai, skatinama dalinimosi ekonomika.

Matosi, kad didžiulės korporacijos kovoja su savimi ieškant gerų idėjų, inovacijų, o tai ir atvėrė vietą rinkoje startuoliams, kurie atneša naujas idėjas. Suomijoje didžiulės korporacijos stengiasi rasti įvairiausius būdus, kaip atsiverti ir bendradarbiauti su startuoliais, kad galėtų gauti naujas idėjas ir jas panaudoti savo versle“, – DELFI sakė jis.

Būtinas dialogas tarp didžiųjų įmonių, startuolių ir mokslininkų

M. Lautanalos teigimu, įmonėms būtina bendradarbiauti su universitetais. Svarbus abipusis ryšys, kad tiek įmonės būtų pasiruošusios ateičiai, tiek akademikai geriausiai panaudotų limituotus resursus mažoje šalyje.

Mika Lautanala

„Mes jau tai vykdome ilgą laiką. Verslai turi 35 metų patirtį finansuodami mokslinius tyrimus universitetuose. Mes visada prašėme kooperacijos tarp skirtingų žaidėjų. Manau, kad tai ilgas procesas kol žmonės iš skirtingų kontekstų išmoksta bendrauti vieni su kitais. Dėl to reikia sukurti tam tikrą struktūrą, kad tie žmonės galėtų palaikyti dialogą, o ne būtų atsiskyrę, kiekviena šalis turi surasti savo pačios modelį“, – teigia jis.

Pasak pašnekovo, itin svarbus ir glaudesnis bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, maža šalis yra lanksti ir greita, dėl to itin tinka startuoliams, tačiau investicijos šiose šalyse ne tokios didelės dėl to turi būti glaudūs ryšiai su kitomis ES šalimis.

„Mažose šalyse lengviau įvykdyti pokyčius savo tiksluose ar planuose. O didelėse šalyse procesai užtrunka ilgiau. Tai gali būti privalumas mažoms ir sofistikuotoms šalims, kurių žmonės supranta, kad reikia prisitaikyti prie pokyčių, o ne juos stabdyti. Reikia ruoštis ateičiai.

Tiesa, kad mažose šalyse nėra didelių resursų investicijoms, bet dėl to ir reikėtų žiūrėti į ES kaip į bendrą rinką, reikėtų skatinti kooperaciją tarp šalių, kad ES pati būti stipri. Pavyzdžiui, populiacijos mastu ES didesnė rinka nei JAV, tačiau mes daug labiau susiskaldę, nors pas juos daugiau valstijų – jie vieningesni. Tai ir mes turėtume būti tokie vieningi, skatinti augimą Europoje“, – teigia jis.

Susiduriame su tomis pačiomis problemomis, sprendžiame skirtingai

Suomijos inovacijų finansavimo verslo agentūros vykdantysis direktorius pastebi, kad iš esmės visos šalys susiduria su tomis pačiomis problemomis ir išsikelia tuos pačius tikslus: technologinis tobulėjimas, visuomenės gerovė, ekonominis tvarumas. Vis dėlto, kaip jis sako, pažvelgus atidžiau pamatai, kad kiekviena šalis šių tikslų siekia labai skirtingai.

„Pavyzdžiui, manau, kad Suomija skiriasi nuo kitų šalių tuo, kaip stipriai ji finansiškai remia naujus ir inovatyvius verslus. Labai stipriai skatinamos didelės korporacijas dirbti kartu su kitais rinkos žaidėjais, kartu pasiekti sinergiją. Pavyzdžiui, didelės korporacijos bendradarbiauja su startuoliais, kuriasi komunikacijos tinklai, kur dalinamasi idėjomis, mokomasi vienas iš kito. Manau, kad tai yra būtina. Turi būti atviras ir, jei sugebėsi pasidalinti žiniomis su kitais, ateityje išloš visi“, – sako jis.

M. Lautanala negaili kritikos ir pačiai Suomijos vyriausybei, kuri, pasak jo, galėtų dar stipriau reaguoti į vykstančius pokyčius.

„Kai kuriais atvejais atrodo, kad jie stengiasi palaikyti esantį statusą ir skatina egzistuojančias kompanijas išlaikyti savo verslus, juos neramina ateitis. Svarbu, kokią reguliaciją naudoja, tačiau svarbu ir tai, kaip vyriausybės inovacijas pritaiko viešajame sektoriuje, ar skatina viešojo sektoriaus įmones jas naudoti“, – mano pašnekovas.

Investuojantys į ateitį atsilaikys krizės metu

M. Lautanala pokalbio metu atskleidžia, kad sunkesni laikai dėl besitraukiančios darbo rinkos pasiūlos artėja ir Suomijai. Jis pasakoja, kad dėl senėjančios populiacijos darbo jėgos ima mažėti, o tai turės įtakos ir verslams – sunku bus ne tik rasti darbuotojų, tačiau bus ir mažiau žmonių, kurie pirks tavo paslaugas ar produktus. Dėl to jis pabrėžia eksportą ir pasaulinę rinką, veiksnius, kurie galėtų padėti išlaikyti egzistuojančius gyvenimo standartus.

Mika Lautanala

Jis taip pat neabejoja, kad krizė smogs ir vėl.

„Aš nelinkęs prognozuoti, kada tai nutiks, tačiau jau yra pirmųjų ženklų, kuriuos gali girdėti, žmonės nerimauja dėl savo ateities. Tačiau patys verslai kol kas jaučiasi gerai nors Suomijoje darbo jėgos trūkumas jaučiamas jau kurį laiką. Panašu, kad dar pora metų kol Suomijoje pamatysime mažėjantį ekonomikos augimą.

Kompanijos investuoja į ateitį, o tai yra labai gerai. Manau, kad tai vienintelis būdas išsaugoti verslą. Tas pats ir su žmonėmis. Jei bijai prarasti darbą, turi save padaryti vertingesniu, kad praradus darbą galėtum lengvai rasti naują. Tie, kurie turi drąsos investuoti į ateitį, tie ir išgyvens krizę“, – svarsto jis.

Dėl to jis skatina investuoti daugiau į švietimą, mokslinius tyrimus. Jis ragina nesikliauti vien tik savo kuriamomis inovacijomis, bet aktyviai dairytis kitose rinkose.

„Maža šalis negali turėti geriausių mokslininkų kiekvienoje srityje, dėl to tarptautinė kooperacija, ypač mokslo srityje, ir yra labai svarbi“, – prideda jis.

Suomių pavyzdys kitiems: mokosi visą gyvenimą

Lietuvoje ekonomistai ir kiti darbo rinkos specialistai akcentuoja, kad itin svarbus tampa mokymasis visą gyvenimą, t.y. darbuotojas turi nuolat tobulėti, investuoti į savo įgūdžius ir žinias, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos. Skandinavai įvardijami kaip pirmaujantys šioje srityje.

Tačiau M. Lautanalos nuomone taip nėra dėl to, kad patys suomiai skirtųsi nuo lietuvių.

„Tai jau yra įvykę, kad žmonės trūksta reikalingų įgūdžių darbo rinkai. Dabar atrodo, kad reikia nuolatos mokytis naujus dalykus. Tačiau žiūrint į naująją kartą, manau, kad žmonės labiau adaptavosi prie tokio mąstymo, yra labiau pasiryžę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Jie daug atviresni ateities planams, besikeičiančiai ateičiai.

Statistika rodo, kad Skandinavijos šalyse daugiau investuojama į viso gyvenimo mokymosi struktūrą. Manau, kad pas mus sistema kita, mes daugiau investuojame į tai. Nemanau, kad kažkuo skiriasi pačių žmonių norai. Gali būti, kad Suomijoje ir kai kurios profsąjungos turėjo įtakos, nors jos galėtų tam ir daugiau skirti dėmesio, o ne tik kalbėti apie algalapius ar kontraktus. Manau, kad labai svarbu nuolat gerinti savo įgūdžius, nes tai būtina ne tik darbdaviams, bet ir pačiam žmogui“, – sako mokslininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (59)