Ruošiant priemonių planą, kaip valdyti Lietuvoje kylančias maisto produktų kainas, yra svarstomas naujas finansinis mechanizmas – „vaučerių“ sistema. Pavyzdžiui, gyventojai galėtų įsigyti 10 eurų vertės kuponus už 7 eurus ir jais pirkti maisto produktus mažose parduotuvėse. 3 eurų skirtumą prekybininkams kompensuoti pati valstybė.
Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas „DELFI Dienoje“ kalbėjo, kad ši sistema turi aiškius tikslus – keisti vartotojų elgseną ir skatinti juos apsipirkinėti mažesnėse parduotuvėse, o tuo pačių didinti konkurenciją tarp prekybininkų, kas ateityje turėtų prisidėti prie kainų mažinimo. Taip pat tai turėtų įtakos ir pačiam vartotojui, nes leistų jam susimažinti galutinę pirkinių kainą.
„Šis kainų mažinimo paketas turi kelis tikslus: sukurti prielaidą didesnei konkurencijai, subalansuoti prekybininkų ir tiekėjų santykius ir sumažinti išlaidas maistui. Tai viena iš daugelio priemonių. Esame iškėlę tokias alternatyvas kaip gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, kita alternatyvi priemonė „vaučerių“ sistema.
Kiek ji gali kainuoti priklausys nuo priimto varianto. Šiuo metu svarstoma, kad galima būtų taikyti visiems gyventojams, galima taikyti tam tikroms grupės, socialiai jautresnioms. Išsirenkant socialiai jautresnę grupę, galėtume didesnę paramą teikti, jei visiems – mažesnę“, – komentavo L. Savickas.
Pasak jo, tokia sistema galėtų padidinti konkurenciją, paskatinti smulkų ir vidutinį verslą kovoti dėl klientų.
Prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas kritikavo tokia sistemą, nes, anot jo, kol kas tai skamba kaip konkurencinis instrumentais valstybei kištis į vidaus rinką. Jis prideda, kad Lietuvoje yra stiprių gamintojų, tačiau jie ir dabar parduotuvių neatidarinėja, nes jiems tai neapsimoka, didieji prekybos tinklai yra daug efektyvesni.
Jei ūkininkai steigs parduotuves, produkcija brangs
„Vaučerių“ sistemos siūlymas nežavi pačių ūkininkaujančių. Skaičiuojama, kad kooperuotis, steigti parduotuvę ir ten pardavinėti savo produkciją kainuotų itin daug, o tai reikštų, kad reikėtų didinti savo produkcijos kainą, jog toks verslas atsipirktų.
„Stacionari parduotuvė nepasiteisina vien todėl, kad neturi jokio asortimento. Pavyzdžiui, mes auginame morkas ir svogūnus, aplinkui dar yra ūkininkas, kuris gamina miltus. Kiti ūkininkai jau yra kitoje Šiaulių pusėje, link Kelmės. Tai kiek mums reikia parduoti produkcijos, kad mes galėtume išlaikyti tą parduotuvę ir dar darbuotoją? Kokia turi būti apyvarta, kad tu visa tai išsilaikytum? Kokios kainos turėtų būti ir kiek žmonių ateiti, kad viskas apsimokėtų?
Mūsų daržininkai yra išsimėtę po visą Lietuvą, susikooperuoti tiesiog nėra galimybės fiziškai, nes vieni yra viename Lietuvos gale, kiti – kitame. Galbūt logistiškai kaip nors būtų įmanoma, bet tada jūsų produkcijos kokybė turi būti identiška.
Kaina tikrai būtų didesnė perkant stacionarioje parduotuvėje negu turguje, nes susideda daug kaštų“, – DELFI komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė.
Ji pastebi, kad norintys prekiauti savo produkcija ūkininkai jau ir dabar tai daro.
„Smulkūs augintojai turi savo taškus, veža ir į Vilnių, ir į Kauną, ir turguose stovi sau palankiu metu. Žmonės randa tą savo produkcijos realizavimo būdą. Mūsų kolegos, pavyzdžiui, važiuoja į „Akropolio“ turgaus dienas. Ten dvi dienas per savaitę jie atvažiuoja, stovi ir tikrai daug parduoda, nes yra žmonių srautas“, – teigia D. Šateikienė.
LDAA valdybos pirmininkė primena, kad kadaise buvo ir siūlymas, jog kiekviename miestelyje savivaldybės sudarytų sąlygas steigtis ūkininkų turgeliams. Tačiau ši idėja nepasiteisino, nes nepavyko suorganizuoti pakankamo asortimento.
Ne tik, kad „vaučerių“ sistema nesumažins kainų, bet numatyti didesni mokesčiai ūkininkams maisto produktų kainą gali net padidinti.
„Šiemet gyventojų pajamų mokestis (GPM) žemės ūkio produkciją auginantiems bus 10 proc., o ne 5 proc., kitais metais jau 15 proc. – kaip ir visiems verslams, kurie nepriklauso nuo gamtos. Didesni mokesčiai padidins ir produkcijos kainą.
Asociacijos kalba, kad reikia pagrindiniams vartojimo produktams sumažinti pridėtinės vertės mokestį iki 9 proc., kaip kitose šalyse būna, bet niekas nejuda toje vietoje. O čia dabar, kad leis už 7 eurus tą taloną įsigyti tai nežinau, ar tai išgelbės“, – svarsto ji.
Įvyko priemonių pristatymas, o ne diskusija
Lietuvos kooperatyvų sąjungos (Lietkoopsąjungos) buvęs valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas DELFI pasakojo, kad kol kas apie „vaučerių“ sistemą su susijusiomis asociacijomis nebuvo daug diskutuota. Pasak jo, Ūkio ministerijoje veikiau vyko siūlomų priemonių pristatymas, o ne išsami diskusija.
„Viena ausimi tik girdėjau apie šį siūlymą, bet dar nebuvo labai normaliai pristatyti planai ir nebuvo diskutuota verslo struktūrose. Yra įvairiausių svarstymų ir Ūkio ministerijoje buvo, ir Žemės ūkio ministerijoje. Kas ten gausis iš tų atskirų svarstymų ir nuomonių pasakymų, aš nežinau. Ūkio ministerijoje buvo labiau pristatyta ką Vyriausybė planuoja, nelabai buvo norima išgirsti, priimtina tai smulkiam verslui ar ne, pateikta kaip Vyriausybės pozicija. Kilo tam tikros diskusijos, kad vis dėlto, gal reikėtų asociacijų nuomonę išklausyti ir išgirsti“, – teigė R. Miliauskas.
Tačiau bendrai tiek „vaučerių“ sistemą, tiek kitus siūlymus jis vertina skeptiškai, kadangi, kaip pats sako, traukinys jau nuvažiavo.
„Labai bus sunku kažką atgaivinti. Prieš 15–20 metų kiekviename rajone buvo 5–6 mėsinės, keletas limonado gamybos įmonių, žuvies perdirbimo įmonėlių, kepyklų daug. Šiandien nieko nėra dėl to, kad Vyriausybė nesiėmė savo laiku jokių priemonių koncentracijai sumažinti ir leido, kad pieno sektoriuje atsirastų trys gigantai, kurie daro įtaką visai rinkai ir net prekybininkai ne kažką gali padaryti. Duonos gamyboje koncentracija irgi padidėjo, mėsos pramonėje taip pat buvo daroma viskas, kad mažieji dingtų.
Šiandien visi rėkiame, kad kainos kyla, o smulkiam verslui neliko vietos. Gamybos srityje tikrai neliko, prekybos praktiškai irgi neliko. Visi miestų centrai atiduoti prekybos tinklams, smulkiesiems sunku nišą surasti, kai jie visi išguiti iš žaidimo. Vargu, ar dabartiniais siūlymais kažką pasieks, kažką bepakeis, tą daryti anksčiau reikėjo. Užsienio valstybės centruose neleidžia statyto didelių prekybos centrų, pas mus jie visur. Nei Vyriausybė kažką darė dėl to, nei savivaldybės“, – sako R. Miliauskas.
Laisvų lėšų biudžete nemato
Tokiai subsidijai prireiktų ir papildomų lėšų iš biudžeto, tačiau premjero patarėjai kol kas neįvardija, kiek tai galėtų kainuoti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas DELFI teigė, kad kol nematė aiškių siūlymų iš Vyriausybės, tol plačiau nekomentuos šios sistemos galimybių. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas jau dabar tvirtina, kad laisvų lėšų biudžete tokiems projektams nematyti.
„Kol kas dar tylu ramu, jokių siūlymų negirdėjome svarstant biudžetą. Teoriškai iš daug kur galima paimti pinigų, bet ar vertėtų ir kiek tai bus naudinga, sudėtinga spręsti. Visos sistemos turi teigiamas ir neigiamas puses. Be abejo lauksime konkretesnių pasiūlymų, nes abstraktūs siūlymai ir lieka abstraktūs. (...) Vyriausybė pateikiant biudžeto projektą galėjo ateiti su aiškiomis pozicijomis. O kada ateina tik idėjos su biudžetu, dauguma jų virsta naujais mokesčiais, kurie kitais metais atsiranda iš nežinia kur ir nežinia dėl ko“, – DELFI komentavo K. Glaveckas.
Pasiūlymą turėtų ruošti, tačiau nekomentuoja
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad konkretų pasiūlymą dėl „vaučerių“ sistemos ruošia Finansų ir Žemės ūkio ministerijos.
Penktadienį DELFI kreipėsi į Finansų ministeriją dėl šios sistemos, tačiau gautas atsakymas, kad pasiūlymą ruošia Žemės ūkio ministerija. Į penktadienį siųstus klausimus Žemės ūkio ministerijai atsakymas gautas pirmadienį.
„Šiuo metu nėra parengtas joks projektas dėl „vaučerių“ ar čekių sistemos, dėl to nėra ką komentuoti šia tema. Tą bus galima daryti tada, kai tik bus koks projektas parengtas ir pateiktas svarstymams“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos atsakyme DELFI.
Tad, panašu, kad pačios ministerijos kol kas negali paaiškinti, kaip atrodys ši sistema.
