Vyriausybės kanceliarija skaičiuoja, kad į darbą neatėjo trečdalis darbuotojų. Kas turi laisvadienį, kas pasiėmė dienos atostogas, ar tėvadienį, kaip tą padarė ir vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

Vyriausybės kancleris sako, kad panaši situacija kone visose valstybinėse institucijose. Ir pripažįsta, kai tarp šventinės dienos ir savaitgalio įsiterpia darbo diena – našumas krenta.

Tačiau vyriausybė bent jau kol kas nebūtų linkusi, pavyzdžiui, lapkričio 2-osios skelbti nedarbo diena. Esą tai valstybei kainuotų bent 30 mln. eurų. Dėl naujojo Darbo kodekso nebūtų galima grąžinti ir anksčiau galiojusios tvarkos, kai toks kaip šis penktadienis būtų laisvas, tačiau už jį tektų atidirbti kitą šeštadienį.

Konsultacijas ir valstybinėms įstaigoms teikiančios įmonės vadovas sako: svarbiausia darbo rezultatas, o ne tuščias sėdėjimas biure. „Darbo imitavimas valstybei visą laiką kainuoja. Mes, kaip mokesčių mokėtojai, tikriausiai 30 proc. darbo užmokesčio, kuriuos mokame valstybės tarnautojams, sumokam už imitavimą.

Manau, kad vyriausybė turėtų skatinti šiuolaikinių darbo formų organizavimą, kur vienas tokių bazinių principų – lankstus darbo grafikas, lanksti kontrolė, galimybės dirbti per atstumą, aprūpinimas technologinėmis priemonėmis. Manau, kad tai galima būtų daryti vyriausybei. Reikėtų ateiti į XXI amžių“, – ragina „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ direktorius Gintas Umbrasas.

Išsamiau – Giedriaus Vitkausko reportaže.