AM savo pastabomis ir vertinimais papildytą nutarimo projektą ministrų kabinetas svarstys trečiadienio posėdyje.
AM vis dėlto mano, kad reikėtų apriboti tik po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų įvežimą (importą), kad nebūtų pažeisti ES susitarimai ir būtų geriausiai atspindimi žiedinės ekonomikos tikslai.
„Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje susidarys apie 615 tūkst. t deginti skirtų atliekų (po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, nuotekų dumblo, netinkamų perdirbti pakuočių atliekų, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų).
Veikiančios atliekų deginimo jėgainės Klaipėdoje ir statomų atliekų deginimo jėgainių Vilniuje ir Kaune esami / planuojami pajėgumai 615 tūkst. t atliekų per metus. Todėl reikia uždrausti įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių tik komunalines atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, nes Lietuvoje susidarančios po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę komunalinės atliekos bus tvarkomos tokiu būdu, kuris neatitiks plano reikalavimų“, - teigiama nutarimo projekte.
ES Bazelio konvencijoje dėl pavojingų atliekų nustatyta, kad šalys, pasinaudodamos savo teise uždrausti pavojingų ar kitokių numatytų šalinimui atliekų importą, informuoja kitas šalis apie savo sprendimą. Konvencijoje nurodytos buitinės atliekos ir buitinių atliekų deginimo proceso likučiai, todėl šalis gali uždrausti tik pavojingų atliekų, buitinių atliekų ir buitinių atliekų deginimo proceso likučių importą.
Atsižvelgiant į tai, siūloma uždrausti įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
Kadangi įstatymo projekte siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai ir apie šiuos pakeitimus turi būti informuotos ir kitos šalys, siūloma įstatymo projekto įsigaliojimo datą nustatyti 2019 m. lapkričio 1 d.
