Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui visoje Europos Sąjungoje uždrausti minėtų plastikinių gaminių naudojimą. Kaip pastebima EP pranešime žiniasklaidai, plastikinės atliekos vis labiau teršia vandenynus, o remiantis vienu vertinimu, iki 2050 metų juose plastiko pagal svorį gali būti netgi daugiau nei žuvų.
Europos krantuose dažniausiai randama šių atliekų: buteliai, jų dangteliai, nuorūkos, įvairios pakuotės, higieniniai rankšluosčiai, tamponai, plastikiniai maišai, puodeliai, balionai, maisto konteineriai ir jų įpakavimai. Dar vienas taršos šaltinis – palikta arba pamesta žvejybos įranga.
„Kartu visa tai sudaro apie 70 proc. viso jūrų kraiko. Žmonės plastiką suvalgo per maisto grandinę. Kaip tai veikia jų sveikatą – nežinoma“, – įspėjama EP pranešime.
Parlamentarai taip pat pasiūlė iki 2025 metų 25 proc. sumažinti maisto konteinerių naudojimą, 50 proc. sumažinti cigarečių filtrų su plastiku naudojimą. Dar norima įpareigoti pakuočių, cigarečių filtrų ir kitų plastikinių prekių gamintojus padengti atliekų tvarkymo ir surinkimo kaštus. Pavyzdžiui, butelių surinkimo dalį norima padidinti iki 90 proc. 2025 metais.
„Priėmėme vieną ambicingiausių teisės aktų prieš vienkartinius plastikinius gaminius. Turime toliau dirbti šia kryptimi artėjančiose derybose Europos Taryboje, kurios gali prasidėti jau lapkritį“, – komentavo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė iš Belgijos Frederique Ries.
Jos teigimu, prognozuojama plastiko gaminių taršos žala Europoje 2030 metais gali sudaryti 22 mlrd. eurų.
Nebeliks iki kitų metų pabaigos
Vasarą prekybos tinklas „Lidl“ informavo, kad vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip gėrimų šiaudeliai, puodeliai, taurės, lėkštės, įrankiai bei vatos pagaliukai su plastikiniu koteliu jo asortimente visiškai nebeliks iki 2019 metų pabaigos.
„Vietoje jų bus pasiūlyta gaminių iš alternatyvių bei perdirbamų medžiagų“, – nurodoma įmonės pranešime.
„Rimi“ asortimente tų pačių produktų turėtų nebelikti nuo 2020 metų. Įmonės vadovas Giedrius Bandzevičius sakė, kad Lietuva jau turi didelį įdirbį mažinant plastiko naudojimą, to bus nuosekliai siekiama ir toliau.
„Siekiame, kad plastikas, kurį naudojame, būtų perdirbamas, perpanaudojamas arba pagamintas iš atsinaujinančių medžiagų, kad kiek įmanoma mažiau plastiko savo gyvavimą baigtų teršiant mūsų aplinką”, – pranešime cituojamas G. Bandzevičius.
Stebi konkurencinę aplinką
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis DELFI sakė, kad įmonė stebi konkurencinę aplinką ir visuomenės nuotaikų tendencijas dėl įvairių opių ekologinių klausimų, taip pat ir dėl vienkartinių plastiko gaminių prekybos ir naudojimo.
„Konkrečių sprendimų atsisakyti prekiauti vienkartiniais plastiko gaminiais bendrovė dar nėra priėmusi, tačiau aplinkos tausojimą skatinantys sprendimai įmonei nėra svetimi ir gali būti tinkamu metu priimti, ypač, jei tokius sprendimus skatintų visiems bendri kompetentingų institucijų teisės aktai“, – sakė jis.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pasakojo apie besikeičiančius pirkėjų įpročius.
„Pastaruosius kelerius metus vis daugiau mūsų šalies gyventojų pradeda sekti pasaulinio „Zero waste“ (angl. jokių šiukšlių) judėjimo idėjomis. Jau 3 metus iš eilės matome, kaip vienkartinių plastikinių indų pardavimai po truputi mažėja, jų vietoje vis populiaresni tampa popieriniai, mediniai ir daugkartinio naudojimo indai.
Žinoma, šiuo metu vienkartiniai plastikiniai indai vis dar yra pigesni, bet pirkėjai galvoja apie savo veiksmų padarinius ir renkasi aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Mūsų nuomone, jeigu bus uždrausti vienkartiniai plastikiniai indai, tuomet gamintojai į rinką tieks daugiau alternatyvų, kurių kainos turėtų palaipsniui mažėti“, – sakė ji.
B. Čaikauskaitė pridūrė, kad „Iki“ jau ne vienerius metus deda pastangas į vienkartinio plastiko naudojimo mažinimą.
„Kasoje mūsų logotipu ženklinti plastikiniai maišeliai yra iš perdirbto plastiko ir juos parduodame tik paprašius pirkėjams, specialiai nesiūlome. Kitas mūsų išskirtinumas, kurį itin vertina pirkėjai – šviežią mėsą ir žuvį pakuojame į rudą popierių. Taip prisidedame prie plastiko pakuočių mažinimo savo prekybos tinkle.
Kalbant apie Europos Parlamento siūlymą uždrausti plastikinius indus, norėčiau tik pabrėžti, kad esame socialiai atsakinga įmonė, todėl mums rūpi aplinka, kurioje veikiame. Šiuo metu vis daugiau tiekėjų reaguoja į šių dienų aplinkos apsaugos aktualijas ir siūlo plastiko alternatyvas. Visgi, labai svarbu užtikrinti, kad edukacija apie atsakingą vartojimą prasidėtų nuo mažų dienų“, – dėstė prekybos tinklo atstovė.
„Maximos” atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis dėstė, kad analizuojant platesnį vienkartinių įrankių asortimentą, įmonė yra pastebėjusi vienkartinių popierinių ir medinių įrankių paklausos augimo tendenciją.
„2018 pirmoje pusėje jų paklausa paaugo 40 proc., lyginant su 2017 analogišku laikotarpiu. Lietuviai taip pat jau kelis metus iš eilės pakankamai stabiliai perka daugkartinius stiklinius maisto ruošimo indus – pastarųjų nuo 2016 metų parduodama vidutiniškai 10 proc. daugiau.
Ir nors tiek mediniai, tiek popieriniai vienkartiniai įrankiai yra vidutiniškai 1 euru brangesni nei plastikiniai, galima manyti, kad iš prekybos pašalinus visus plastikinius vienkartinius indus, natūraliai padidės jų alternatyvų pasiūla, tad ir tvaresnių vienkartinių įrankių kaina turėtų sumažėti“, – komentavo jis.
„Maximos“ atstovas teigė, kad prekybos tinklas šiuo metu atlieka asortimento analizę, vertina įvairias alternatyvas, kuo būtų galima pakeisti vienkartinius plastikinius produktus, kurie, ypač vasaros metu, turi gan nemenką paklausą tarp pirkėjų.
„Toks žingsnis reikalauja daugiau laiko dar ir dėl to, kad siekiame rasti sprendimą, kuris užtikrintų ne tik aplinkai, bet ir pirkėjo kišenei draugišką alternatyvą. Apskritai, savo prekybos tinkle į plastiko kiekių mažinimo problemą siekiame žiūrėti plačiau.
Esame pradėję vertinti ir nemokamų plastikinių maišelių, apsipirkimo krepšių, taip pat plastikinių produktų pakuočių alternatyvas. Kol kas neturime konkrečių sprendimų, tačiau intensyviai ieškome balanso tarp augančių pirkėjų lūkesčių labiau rūpintis aplinkosauga bei noru gauti kokybišką produktą už priimtiną kainą“, – pasakojo P. Stonis.
Jis nurodė, kad „Maxima“ EP pasiūlymą laiko teisingu ir sveikintinu, kadangi tokiu būdu bus mažinamas į aplinką patenkančio plastiko bei bendras atliekų kiekis, mažės aplinkos tarša.
„Tokiam siūlymui esame pasiruošę – kaip minėta, jau šiandien pastebime pirkėjų tarpe plintančią tendenciją rinktis popierinius vienkartinius įrankius bei indus. Tad po Europos Sąjungos sprendimo iš lentynų dingus plastikinei produkcijai, netruktume jai pasiūlyti tvaresnių alternatyvų“, – sakė P. Stonis.
