Minėti rezultatai atspindi, kad euro zonos ekonomika kol kas įjungė žemesnę pavarą. Per tris mėnesius iki rugsėjo metinė jos plėtra sudarė 1,7 proc. ir sulėtėjo nuo patikslinto 2,2 proc. augimo antrąjį ketvirtį bei nepateisino lūkesčių (1,9 proc.). Trečiąjį ketvirtį ekonomika plėtėsi 0,2 proc.
Ankstesni pranešimai parodė, kad trečiąjį ketvirtį Prancūzijos ekonomikos augimas paspartėjo, bet Italijoje ūkio plėtra sustojo.
Prancūzijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,4 proc., lyginant su 0,2 proc. plėtra ankstesnį ketvirtį. Prie to labiausiai prisidėjo padidėjusios vartotojų išlaidos ir verslo investicijos.
Italijos BVP nepasikeitė, lyginant su antruoju ketvirčiu, nors buvo tikėtasi 0,2 proc. augimo. Šalies ekonomikos augimo stagnacija užfiksuota tęsiantis Briuselio ir Romos ginčui dėl Italijos vyriausybės biudžeto planų.
Praėjusią savaitę Europos Komisija atmetė Romos 2019 metų biudžeto projektą, kuris padidintų šalies deficitą. Italijos vyriausybei duotos trys savaitės, kad pakartotinai pateiktų biudžeto pasiūlymą, bet ji pažadėjo laikytis savo išlaidų planų.
