Seimas atmetė prezidentės veto dėl atliekų deginimo jėgainių

Šiandien Seimas nusprendė atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas pataisas, kurios griežtina atliekų deginimo elektrinių statybas.

Už prezidentės veto atmetimą ir įstatymo priėmimą be pakeitimų balsavo 71 narys, 36 norėjo priimti prezidentės siūlymus, o 6 susilaikė. Viso balsavime užsiregistravo 113 parlamentarų.

Kadangi Seimas veto atmetė, lieka galioti jau priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos.

„Matyt, S. Skvernelio balsas buvo lemiamas“, – paskelbus balsavimo rezultatus replikavo J. Razma.

Kalbėjo apie kogeneracinių reikalingumą

Atliekų tvarkymo ir kogeneracinių elektrinių likimo klausimas Seime kaip visuomet sukėlė nemažai diskusijų.

Socialdemokratas A. Butkevičius ragino pritarti prezidentės veto.

„Noriu trumpai painformuoti apie kelią, kas buvo padaryta dėl elektrinių ir kodėl jos sukėlė tokias dideles diskusijas. Pradėjus dirbti 16 Vyriausybei, energetikos ir šilumos sektoriuje radome nekontroliuojamas ir šeimininkaujančias grupes, kurios nekontroliuojamai parduodavo energiją už didesnę kainą.

Ėmėmės ryžtingų veiksmų reformuoti Vilnių ir Kauno šilumos ūkį ir pastatyti kogeneracines jėgaines, kurios sumažintų gyventojų išlaidas ir utilizuotų atliekas, dabar teršiančias aplinką ir stipriai kenkiančias žmonių sveikatai.

Šiandien svarstomas įstatymas nepaaiškinamas jokiais racionaliais argumentais“, – sakė A. Butkevičius.

Suklusti parlamentarus ragino ir Liberalų Sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas. „Tokių objektų, kokie statomi Vilniuje ir Kaune, vien Europoje yra 489. Jie stovi prie miestų centrų, todėl yra nesuvokiami pasiūlymai, kad jie turėtų stovėti 20 km atstumu nuo gyvenviečių“, – sakė S. Gentvilas, kritikuodamas valdančiuosius ir teigdamas, kad jie stumia karštą kamuolį į prezidentės rankas.

Vėl apeliavo į žmonių sveikatą

Atmesti prezidentės veto kvietė „valstietis“ Kęstutis Mažeika: „Kol mes čia ginčijomės, kol laukėme STT, Vyriausybės išvadų, gavome žinių, kad statytojai nori papildomai investuoti į filtrus ir oro kokybės gerinimą.

Na, turbūt tai duoda signalą, kad buvo padaryta ne viskas. Taigi kyla klausimų, kodėl tie kokybės gerinimo įrankiai nenaudojami visur vienodi, ir tos abejonės dėl poveikio sveikatai ir dėl aplinkosauginių dalykų sustiprina abejones.“

Jam pritarė ir kita „valstietė“ V. Vingrienė: „Naudą patirs tik atliekų deginimo verslai. Atkreipiu dėmesį į tai, kad atliekų neišvengiamai pritrūkus, jos bus importuojamos iš kitų šalių. Klausimas, į kurį turėtume atsakyti, paprastas, ar norime tapti Danijos, Jungtinės Karalystės atliekų šalimi, rizikuodami kauniečių, klaipėdiečių, vilniečių sveikatomis.“

Komitetas veto buvo atmetęs

Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitetas balsavo ir atmetė prezidentės veto pataisoms, griežtinančioms atliekų deginimo elektrinių statybas, mat pagal įstatymą atliekas deginančios elektrinės negalėtų būti statomos arčiau nei 20 kilometrų iki gyvenviečių.

Komitetas, pritardamas veto atmetimui, siekė, kad Seimas nekeistų savo pozicijos ir paliktų galioti priimtas pataisas.

Šiandien prieš balsavimą Seime „valstiečiai“ pripažino nusiteikę pasipriešinti prezidentės veto įstatymo pataisoms. Veto atmeti nusprendė visa frakcija.

Buvo pabrėžta, kad įstatymas negali galioti atgal

D. Grybauskaitė šias pataisas vetavo ir grąžino tobulinti pabrėždama, kad pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Kad įstatymas neturėtų galioti atgal ir liesti jau statomas kogeneracines anksčiau pabrėžė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Europos teisės departamentas.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato „Lietuvos energija“, o Kaune elektrinė kyla kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau turi atliekų deginimo elektrinę Klaipėdoje.