Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirti asignavimai gerokai išauga. Nuo 1,4 mlrd. eurų buvusių šiais metais suma išauga iki 3,4 mlrd. eurų. Tačiau L. Kukuraitis paaiškino, kad tokį biudžeto išsipūtimą lėmė bazinės pensijos dalies perkėlimas į valstybės biudžetą. Atmetus šį faktorių asignavimai didėja 103,2 mln. eurų arba 9 proc.

Į šią sumą įeina ir išmokų vaikams didinimas. Būtent dėl to ir kilo daugiausia klausimų parlamentarams, kadangi ne kartą viešai skelbta, jog vaiko pinigams bus skiriama 117 mln. eurų. Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) kitais metais didės iki 50 eurų. O taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po papildomą 20 eurų priemoką. Tai reiškia, kad nepasiturinčioms ir gausioms šeimos už kiekvieną vaiką būtų mokama iš viso po 70 eurų.

„Vaiko pinigų didinimui numatyti 117 mln. eurų. Iš jų apie 50 mln. paliekama kaip teisė skolintis, jeigu mums reikės tos pilnos sumos. Pagal dabartinius skaičius mums tos sumos reikės“, – komitete kalbėjo L. Kukuraitis.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pastebėjo, kad iš tribūnos buvo kalbama, jog vaiko pinigų didinimui bus skirta 117 mln. eurų, o dabar matyti, kad biudžete numatyti tik apie 60 mln. eurų, kitus pinigus ruošiamasi skolintis arba kitais metais perskirstant biudžetą rasti trūkstamus pinigus.

„Pagal biudžeto sandaros įstatymą pinigai išlaidoms turi būti čia numatyti, negalima pasakyti, kad mes skolinsimės, gal ateisime su perskirstymu. Nes jei biudžete išlaidų nėra nurodyta, tai ir išleisti negalima. Kodėl menamas pinigų skolinimas prognozuojamas biudžete, numatomi limitai, finansuojamos programos. O dabar tokią suma pasakėt, kad paskolins kažkas, mes galime nekreipti dėmesio ir sakyti, kad nėra pinigų“, – pridėjo konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

A. Sysas nurodė, kad tokie neaiškūs skaičiavimai atsiranda dėl nurodytos priežasties – neefektyvus planavimas.

„Kur tas neefektyvus planavimas? Ką mes nežinojome kiek vaikų turime? Visada buvo problema suskaičiuoti Lietuvos vaikus. Kaip tas neefektyvus planavimas, kur čia jis pasireiškia kad trūksta 46 mln. eurų?“, – klausė A. Sysas

L. Kukuraitis teisinosi, kad tokia jau yra Finansų ministerijos bendra vertinimo strategija.

Finansų ministerija neduoda šių lėšų, nes žiūri kaip bendrai pasiskirsto biudžetas. Tai į lapkričio–gruodžio mėnesį sukrenta didžioji dalis, nes ir savivaldybės padaro pakeitimus ir kitos priemonės, išeina, kad didelė dalis lėšų socialinės apsaugos srityje išleidžiama lapkričio gruodžio mėnesį ir įvertinus, kiek išleidžiame, sako prastai planuojate, nubraukiame. Šiais metais vaiko pinigams užtenka ir dar dalį perskirstėme. (...) Jie mums sako liepos mėnesį tikrai turėsime visus skaičius ir galės žiūrėti, kiek iš tiesų turime: ne dabar pridėti tą trūkstamą sumą, o kai turėsime akivaizdžius skaičius liepos mėnesį“, – aiškino L. Kukuraitis.

A. Sysas juokavo klausdamas, nejaugi vaikai išvažiuos iš Lietuvos, kad dabar negalima suskaičiuoti.

Numatomi pokyčiai su biudžetu

Iš viso trūks apie 84 mln. eurų

L. Kukuraitis įvardijo, kad iš viso ministerijai trūksta 84 mln. eurų. Didžioji dalis trūkstamų lėšų – 46 mln. eurų – numatyta vaiko pinigams. Ministras dar kartą pakartojo, kad šiuos pinigus Finansų ministerija pažadėjo rasti: ar skolinantis, ar peržiūrint kitus resursus.

Jis taip pat vardijo, kad įrašyti ir 16 mln. eurų, kurie turėtų būti pervedami kaip valstybės 2 proc. į II pensijų pakopą, tačiau šis dydis taip pat kol kas tik prognozuojamas, tikrasis dydis paaiškės kitais metais, kai bus aišku, kiek žmonių grįžta į „Sodrą“.

„O kitas išlaidas sudėjus tai trūksta 22 mln. eurų: 12 mln. eurų iš jų būtent globos dotacijoms, o 10 mln. eurų tai viduje galėtume susibalansuoti, perskirstant metų eigoje“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Dar skaičiuojama, socialinio būsto įgyvendinimui gali trūkti 2 mln. eurų. „Reikėtų apie 5 mln. eurų, o gavome 3,3 mln. eurų“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Jis vardijo ir kiek lėšų daugiau numatyta pensijoms, algoms, ruošiamiems paslaugų paketams šeimoms.

„20 mln. eurų pridedama mažų pensijų priemokoms ir šalpos pensijos koeficiento padidinimui. 16,8 mln. eurų pridėta kompensacijų įstatymo pakeitimo projekto nuostatoms. 16,9 mln. eurų neįgaliųjų užimtumui pridėta. Per socialines įmones turėdavome 8,4 mln. eurų bet sutarėme, kad plane bus iš viso 25 mln. eurų ir tuomet ne tik socialinėms įmonėms užteks šių lėšų, bet ir pačiam neįgaliųjų užimtumui skatinti. Darbo užmokestis socialiniams darbuotojams dirbantiems su šeimomis kils 15 proc., o atvejų vadybininkams – 30 proc. Tam numatyti papildomi 6 mln. eurų. Papildomi apie 8 mln. eurų paskata jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose, pridėjus šių metų numatytus 2 mln. eurų iš viso kitais metais bus 10 mln. eurų, o papildomai parama socialinio būsto plėtrai skatinti 3,3 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkoms priemonėms iš valstybės biudžeto yra numatyti 3 mln. eurų. 2,8 mln. eurų skirti pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms didinti dėl bazinės pensijos indeksavimo. 1 mln. eurų papildomai vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai.

Linas Kukuraitis

Kiti susiję 1,2 mln. eurų tai savivaldybės ir valstybės darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti, 2,4 mln. eurų mūsų sistemai dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo ir 1,1 mln. dėl pareiginės algos bazės. Viso sistemoje 4,7 mln. eurų darbo užmokesčiams dėl įstatymų pasikeitimo. O, kaip minėjau, dar 6 mln. atvejo vadybininkams ir socialiniams darbuotojams su šeimomis. Tai iš viso virš 10 mln. eurų papildomai darbo užmokesčiams skiriama“, – skaičiavo L. Kukuraitis.

Ministras informavo, kad šiuo metu dar derinamas bazinis paslaugų paketas šeimai – iš Finansų ministerijos šiam reikalui reikės skirti papildomai 20 mln. eurų.

„Tai vaikų priežiūra vaikų dienos centruose, prieinamos psichologo konsultacijos, nes būtent psichologo konsultacijos sulaukia daugiausia eilių, jų trūksta. Taip pat pozityvios tėvystės pamokos. Tai skirta visoms šeimoms, ne tik rizikinėms. Kad šeima, ar ištikus krizei, ar kam, turėtų kur atsiremti“, – paaiškino L. Kukuraitis.

Jis teigė, kad gavus Finansų ministerijos laišką raginantį taupyti lėšas skiriamas turtui, prekėms, paslaugoms ir pan. pavyko susimažinti šią išlaidų eilutę 1,2 mln. eurų, nors pagal prašymą reikėjo susimažinti 5 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (166)