Patirtis – kaip nedirbti Norvegijoje ir gauti nedarbo išmoką iš Lietuvos

Į Norvegiją vykstama ne tik uždarbiauti – pasirodo, čia galima vykti ieškoti darbo, o tuo pačiu ir nuotykių, paraleliai gaunant nedarbo išmoką iš Lietuvos.

Tai susiję su galimybe Lietuvos piliečiams, kurie jau gauna nedarbo išmoką, perkelti savo nedarbo išmoką į kitą Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalį. Taigi išvykti galima ne tik į Norvegiją, bet ir į šiltesnius kraštus – į Prancūziją, į Italiją ar į Ispaniją. Žinoma, reikia suvokti, kad už lietuvišką išmoką užsienyje neprasigyvensi, bet jei turite užsienio šalyje giminaičių ar draugų, su kuriais norite kartu gyventi, o tuo pačiu ir darbo pasiieškoti, iš Lietuvos gaunami pinigai taps nemenka paspirtimi.

Be to, Lietuvoje šiuo metu mokamos padorios nedarbo išmokos: jei Lietuvoje gaudavote vidutinio dydžio atlyginimą ir dirbote pastaruosius dvejus metus, nuo tos akimirkos, kai oficialiai tapote bedarbiu, pirmus tris mėnesius jums priklauso 660 eurų dydžio išmoka. Kitus tris mėnesius gausite maždaug 600 eurų, o paskutinius tris mėnesius gausite apie 450 eurų.

Kaip apsigyventi Norvegijoje ir nedirbti

DELFI žurnalistė nutarė išbandyti, kaip veikia ši sistema, ir apsigyventi Stavangeryje. Taigi jei Lietuvoje tapote bedarbiu ir jums priklauso nedarbo išmoka, galite kreiptis į „Eures“ skyrių, veikiantį Lietuvos darbo biržoje. Jūs pranešate, kad nusprendėte ieškoti darbo Norvegijoje, ir per kelias dienas jums paruoš specialią formą PD U2, su kuria vyksite į Norvegiją.

Norvegijoje su šiuo dokumentu ateisite į gana liūdnai pagarsėjusią socialinę tarnybą NAV, į kurią reikia sugebėti prasimušti. Esmė tokia, kad Norvegijoje labai mėgsta visus dokumentus tvarkyti internatu, o konsultuoja telefonu. Todėl pirmiausia, ką išgirsite NAV: „Eikite prie kompiuterio ir užsiregistruokite internetu.“ Tegu ši gudrybė jūsų nesuklaidina. Geriau iš karto parodykite dokumentą (formą U2), tada jus nuves pas specialistą.

Norvegijoje sklando legendos, kad ne tik sunku prasimušti į NAV, bet ir sudėtinga ten spręsti klausimus. Bet, pavyzdžiui, man pasisekė – mane aptarnavo du labai malonūs darbuotojai, internacionalinis duetas – norvegas ir švedas. Norvegas tvarkydamas dokumentus netgi padainavo, o švedas pasirodė esąs pusiau švedas, pusiau italas, mėgstantis pavalgyti, yra buvęs Lietuvoje. Taigi mes su juo net šaltibarščių receptą spėjome aptarti.

„Norvegijoje neįmanoma pagaminti skanių lietuviškų šaltibarščių, kefyras čia labai rūgštus. Ne toks skonis. Tas pats ir Lenkijoje. Mano žmona lenkė, dažnai viešime Lenkijoje bet ir ten kefyras ne toks, koks Lietuvoje“, – krimtosi jis. Aš atsakiau, kad Stavangeryje galima rasti lietuviško kefyro, tiesa, už 4 eurus. Švedas atsakė, kad pabandys paieškoti. Kol pakalbėjome, jis ir sutvarkė dokumentus.

Tai reiškia, kad NAV jus užregistravo ir išsiųs informaciją, kad jūs užsiregistravote, į Lietuvą. Bet tai padarys ne iš karto, o per mėnesį. Mano atveju tai truko 22 dienas. Kai Lietuva gauna apie jus informaciją iš Norvegijos, jūs toliau gaunate nedarbo išmoką į lietuvišką banko kortelę.

Bet nuotykiai Norvegijoje tuo nesibaigia. Registracija NAV suteikia jums galimybę gyventi ir ieškoti darbo Norvegijoje, taip pat gauti socialines garantijas. Tiesa, dar reikia atlikti ne vieną procedūrą.

NAV man išdavė norvegišką vadinamąjį d numerį. Su šiuo numeriu suteikiama galimybė atsidaryti sąskaita banke ir galimybė autorizuotis, norint prisijungti prie NAV interneto svetainės, kur matote savo dokumentų tvarkymo procesą, gaunate asmeninę informaciją ir t. t. Tai reikia padaryti, nes, kaip pamenate, NAV nemėgsta konsultuoti asmeniškai.

It tai dar ne viskas. Norėdami gauti medicinines paslaugas, turite užsiregistruoti Mokesčių tarnyboje. Tada gausite ID numerį, kuris suteiks galimybę naudotis daugeliu socialinių paslaugų Norvegijoje.

Kadangi noriu mokytis norvegų kalbos, paklausiau NAV specialistų, ar yra galimybė užsirašyti į nemokamus norvegų kalbos kursus. Man atsakė, kad anksčiau tokia galimybė buvo, bet dabar jos nebėra. Taigi už norvegų kalbos kursus reikia mokėti patiems. O šis malonumas ne iš pigiųjų – kursai čia kainuoja nuo 400 iki 800 eurų. Pasirinkau kursus už 800 eurų – pamokos vyksta kasdien po 3–4 val. Užtai, kaip sakoma, rezultatas garantuotas.

Turėkite omenyje, kad nedarbo išmoką užsienyje jums mokės tris mėnesius, paskui jos mokėjimo laiką galima pratęsti. Na o pabaigai kuriozinė detalė – visi Lietuvos piliečiai, norintys gyventi, dirbti arba mokytis Norvegijoje, privalo pasitikrinti nuo tuberkuliozės. Testas nemokamas, taip pat ir gydymas, jei rezultatas būtų teigiamas. Tad jei reikia, atvykite gydytis.

„Eures“: yra papildomų sąlygų

Kaip DELFI pasakojo Valstybinės užimtumo agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos atstovė Milda Jankauskienė, jei žmogus gauna nedarbo išmoką vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių arba Šveicarijoje, jis turi teisę vykti į kitą šalį narę ieškoti darbo, o darbo paieškos laikotarpiu gali persikelti išmoką. Tokiu atveju jam išduodamas dokumentas PD U2.

„Bet yra kelios papildomos sąlygos. Visų pirma, norėdamas pasinaudoti šia teise, asmuo turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje) praėjus ne mažiau nei keturioms savaitėms po to, kai tapo bedarbiu – šios sąlygos esmė tokia, kad žmogus turi ieškoti darbo savo šalyje. Antra sąlyga – norėdamas ieškoti darbo užsienio šalyje su dokumentu PD U2, asmuo turi užsiregistruoti šioje šalyje per septynias dienas. Toks žmogus gali ieškoti darbo ne ilgiau nei tris mėnesius“, – pabrėžė M. Jankauskienė.

Jeigu baigiantis šiam periodui, bedarbis pateikia pareiškimą ir paprašo pratęsti nedarbo išmokos perkėlimą, Valstybinė užimtumo agentūra (Darbo birža) gali pratęsti jį iki šešių mėnesių, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, nurodytas asmens užklausoje.

Norėdamas ilgiau gauti nedarbo išmoką, bedarbis turi grįžti į išmoką jam mokančią šalį iki termino, nurodyto dokumente PD U2, pabaigos.

2017 m. „Eures“ specialistai Lietuvoje išdavė 162 dokumentus dėl nedarbo išmokų mokėjimo, iš kurių 135 gavo moterys, 27 – vyrai, 158 – Lietuvos piliečiai, o 4 – ne Lietuvos piliečiai. Dažniausiai žmonės perkelia savo išmokas į Airiją, Norvegiją, Švediją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Ispaniją.